Kėdainių mokyklose apie alkoholio vartojimo prevenciją

Spalį keliavau po Kėdainių krašto mokyklas – nuo jaukių Surviliškio ir Miegėnų mokyklėlių iki miesto progimnazijų – „Aušros“, „Senamiesčio“ ir „Ryto“. Visur sutikau būrį smalsių, bet kartu ir labai žemiškai realių mokinių – daugiausia septintokų ir aštuntokų. Būtent tas amžius, kai klausimai apie gyvenimą, rizikas ir „kodėl visi taip daro“ tampa svarbesni už bet kokį vadovėlį.

Aš pasirinkau nekalbėti apie alkoholį taip, kaip dažnai kalbėta anksčiau – ne gąsdinimais, ne kontrolės kalba, ne statistika. Šitie būdai jau išbandyti ir, tiesą sakant, neveikia taip, kaip tikimės. Vietoj to kviečiau pasikalbėti – apie istoriją, apie žmones, apie tai, kaip alkoholis „atėjo į pasaulį ir neišeina“. Pasakojau, kad dar senovės šumerai alų laikė dievų dovana, graikai turėjo savo Dionisą, o jūreiviai – romo ritualus. Bet kartu kalbėjome, kad šis „dieviškas“ gėrimas per tūkstantmečius pridarė daugiau žalos nei gėrio.

Jaunimui įdomu, kai nekalbama nuo pjedestalo. Jie juokėsi iš „draugų testų“, kūrė savo atsisakymų frazes („Aš blaivas ir taip on fire“, „Ne, man reikia smegenų, o ne pagirių“), svarstė, kas iš tikrųjų yra kietas žmogus – tas, kuris bando pritapti, ar tas, kuris sugeba išlikti savimi.

Kartu ieškojome atsakymo, ką reiškia būti laisvam. „Alcohol FREE“ – ne tik be alkoholio, bet laisvas, tikras, energijos pilnas. Laisvas nuo spaudimo, nuo bandos, nuo tuščių įrodinėjimų. Ir tai, man atrodo, vienas gražiausių pasirinkimų, kuriuos jaunas žmogus gali padaryti.