Nemiga kaip statuso simbolis: akademinis tyrimas atskleidė, kodėl visi norime atrodyti nusikamavę
Ar pastebėjote, kaip kai kurie kolegos mokytojai per kavos pertrauką su pasididžiavimu pareiškia: "Vakar taisiau kontrolinius iki antros nakties"? Arba kaip mokiniai konkuruoja, kas mažiau miegojo ruošdamasis matematikos kontroliniui? Ko gero, nenustebtume sužinoję, kad Mokyklos Nr. 13 direktorė Gintarė Auklėtienė ir pati kartais giriasi, kad "administraciniai posėdžiai baigėsi jau beveik auštant".
Pasirodo, tai nėra tik atsitiktinis reiškinys – mokslininkai ištyrė, kodėl žmonės taip mėgsta girtis savo miego deprivacija. Naujas tyrimas atskleidė, kad toks gyrimasis suteikia socialinio statuso, nors galutiniai rezultatai skiriasi priklausomai nuo lyties.
Įdomu tai, kad vyrai, besigiriantys nedideliu miego kiekiu, aplinkiniams atrodo stipresni ir atsparesni. "Tik trys valandos miego, bet vis tiek atėjau į darbą!" – gal primena kurį nors kolegą? Tuo tarpu moterys, kalbėdamos apie savo nemigą, sulaukia pripažinimo dėl pasiaukojimo – "Ji tiek mažai miega, nes rūpinasi visais kitais".
Formulė Algebrienė, žinoma, čia tikriausiai įžvelgtų matematinę formulę: socialinis statusas = miego valandos × (-0,5) + pasiaukojimo koeficientas. Kuo mažiau miegi, tuo labiau kyli hierarchijoje. Bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Tačiau mokslas perspėja – šis statusu grįstas "nemigos kultas" sukuria žalingą organizacinę kultūrą, kuri galiausiai kenkia visiems. Psichodramos arbatinėje šiuo klausimu vyko karšta diskusija, kur Mopsis pasvarstė: "Įdomu, kas pirmas Mokykloje Nr. 13 išdrįs pasigirti, kad 'vakar miegojau visas 8 valandas ir jaučiuosi nuostabiai'?"
Pastebėjau šį reiškinį ir tarp mūsų mokinių – ypač Garažiuke, kur paaugliai perima suaugusiųjų įpročius girtis, kaip vėlai ėjo miegoti. "Vakar miegojau tik 4 valandas, nes reikėjo pabaigti projektą," – sako jie, nors iš tiesų dažniausiai naktis buvo praleista žiūrint serialus ar naršant socialiniuose tinkluose.
Tyrėjai siūlo paprastą, bet radikalią išeitį – ilgalaikė perspektyva. Kai supranti, kad ta pati miego deprivacija, kuria dabar giriesi, ilgainiui sumažins tavo produktyvumą, kūrybiškumą ir netgi sukels sveikatos problemų – galbūt nebebus taip smagu ja didžiuotis?
O gal vertėtų pradėti naują tendenciją? Įsivaizduokite mokytojų kambarį, kuriame kolegos konkuruoja, kas geriau išsimiegojo: "Vakar miegojau aštuonias valandas, NEPATIKĖSITE, kokių šviežių idėjų turiu šiandien!"
Kaip sakytų Panka iš Psichodramos arbatinės: "Protokoluoju: nuo šios dienos miego kokybė tampa prioritetu Nr. 1 – kas išsimiega, tas ir laimi!"
Tavo kolega, Evaldas Mopsis