Kol mūsų mokytojai dar spėlioja, kaip patikti vaikams, kad svarbiausia visgi yra meilė (bet tik su pilnai užpildytomis popierinėmis ŠMSM formomis, žinoma), britai jau taikosi link naujų švietimo aukštumų. NASUWT (Nacionalinė mokytojų sąjunga Škotijoje ir Jungtinėje Karalystėje) prezidentas Davidas Andersonas neseniai paskelbė, kad pradinių klasių mokiniai turėtų būti mokomi atpažinti ir vengti neapykantos kalbos, skleidžiamos tokių internetinių įtakos darytojų kaip Andrew Tate. Taip taip, jūs teisingai perskaitėte – PRADINIŲ.
Kas gi tas Andrew Tate ir kodėl jis sukėlė paniką?
Andrew Tate – buvęs kikboksininkas, virtęs socialinių tinklų "guru", kuris garsėja savo mizoginiškais pasisakymais. Jis save vadina "toksiško vyriškumo karaliumi" ir propaguoja idėjas, kad moterys yra "vyrų nuosavybė" ir "priklauso namams". Ypatingas veikėjas, ar ne? Šiuo metu jis laukia teismo Rumunijoje dėl kaltinimų prekyba žmonėmis ir išžaginimu. Net keli mokytojai Jungtinėje Karalystėje pranešė, kad vaikai, ypač berniukai, mokyklose pradėjo kartoti Tate'o idėjas ir išsireiškimus, o tai sukelia rimtą nerimą dėl jo įtakos jauniems protams.
Incel (involuntary celibate - nenoromis celibatiškasis) judėjimas, kuriam neretai priskiriamas ir pats Tate, yra internetinė vyrų bendruomenė, kurie jaučiasi atstumti moterų ir dėl to kaltina pačias moteris. Šios mizoginiškos idėjos gali paskatinti radikalizaciją, o kraštutiniais atvejais – net smurtą. Kanadoje 2020 metais incelio išpuolis jau buvo klasifikuotas kaip terorizmas.
(2020 metų vasario mėnesį Toronte 17-metis jaunuolis nužudė moterį ir sužeidė dar vieną peiliu masažo salone. Šis išpuolis tapo pirmasis Kanadoje, kuris buvo klasifikuotas kaip terorizmo aktas, paremtas incelių ideologija. Kanados saugumo tarnybos (CSIS) po šio įvykio papildė savo terorizmo apibrėžimą, įtraukdami "ideologiškai motyvuotą smurtinį ekstremizmą", kuris apima mizoginiškas pažiūras. Tai atspindi augantį susirūpinimą dėl incelių bendruomenės keliamos grėsmės visuomenės saugumui.)
Kodėl pradėti nuo pradinukų?
NASUWT teigia, kad rasizmas ir mizoginija tampa vis didesne problema mokyklose, o daugiau reikia nuveikti kovojant su internetiniu ekstremizmu. Mokytojų sąjunga mano, kad ankstyvasis švietimas apie neapykantos kalbą yra būtinas, nes iki vidurinio ugdymo daugelis mokinių jau gali būti susidūrę su kraštutinių dešiniųjų naratyvais.
"Kai kurie vaikai jau nuo devynerių metų turi išmaniuosius telefonus ir žiūri turinį, kuris nėra jiems tinkamas", – sako vienas iš mokytojų. "Jie net nesuvokia, kad tai, ką skaito ar žiūri, yra neapykantos kalba."
Tiesą sakant, net sunku įsivaizduoti, kad mažas berniukas ar mergaitė, žiūrėdami YouTube, staiga pradeda sekti "incelių" ideologija. Nors nebent vaikas žaisdamas "Minecraft" išgirsta: "Ech, ta Kreinė vėl tave nužudė, tipiškas moteriškas elgesys..."
O ką Lietuvoje?
Deja, Lietuvoje situacija irgi nedžiugina. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenis, Lietuvos mokiniai patiria daugiausia patyčių, lyginant su kitų Europos ir Kanados šalių bendraamžiais. Iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis – 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių.
Elektronines patyčias Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Deja, nėra statistikos, kiek Lietuvos moksleivių seka tokius influencerius kaip Andrew Tate, tačiau interneto globalumas leidžia numanyti, kad toksiškos idėjos gali pasiekti ir mūsų vaikus.
Lietuvoje įgyvendinama iniciatyva "Patyčių dėžutė" leidžia mokiniams anonimiškai pranešti apie patyčias, tačiau ar to pakanka? Ar nereikėtų sekti britų pavyzdžiu ir pradėti ankstyvąjį švietimą apie internetinę neapykantą?
"Patyčių dėžutė" yra Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva, leidžianti mokiniams anonimiškai pranešti apie patyčias mokykloje. Sistema sudaryta iš internetinio tinklalapio, mobiliosios programėlės ir administravimo sistemos, kurią mokyklos gali įsidiegti nemokamai. Mokiniai gali greitai ir anonimiškai pranešti apie įtariamas ar patirtas patyčias – nurodyti laiką, vietą, dalyvius ir trumpai apibūdinti situaciją, o elektroninių patyčių atveju – įkelti nuotrauką. Ši priemonė skirta ne pakeisti žodinius pranešimus apie patyčias, bet suteikti papildomą būdą vaikams, kurie bijo būti identifikuoti ar pavadinti skundikais. Daugiau -
Visos pasaulio problemos – jau pradinėse klasėse?
Ar jau turime ruoštis, kad pirmoje klasėje vaikai ne tik A, B, C mokysis, bet ir sužinos, kas yra "incelis" ir "gaslightinimas"? (”Gaslightinimas” yra psichologinės manipuliacijos forma, kai žmogus verčiamas abejoti savo suvokimu, atmintimi ar sveiku protu, priverčiant jį manyti, kad jo išgyvenimai, suvokimas ir prisiminimai yra neteisingi ar net išgalvoti – tai emocinio smurto rūšis, kurią dažnai naudoja narciziškos asmenybės sutrikimų turintys asmenys artimuose santykiuose.) Ar antrokai turės skirti, kada juokelis yra tiesiog juokelis, o kada – slaptai įteisinamas mizoginiškas naratyvas?
Deja, atrodo, kad tokia realybė jau artėja. Australijos Viktorijos valstijoje jau įgyvendinama programa "Respectful Relationships", kurios metu mokiniai mokomi atpažinti ir reaguoti į toksiškąjį vyriškumą, neapykantos kalbą ir prievartinę kontrolę internete. Specialios mokymo priemonės skirtos "Andrew Tate tipo" įtakai neutralizuoti.
Ką galėtume padaryti šiandien?
Nenoriu spekuliuoti, bet įtariu, kad Mokyklos Nr. 13 direktorė Gintarė Auklėtienė tikrai pritartų šiai iniciatyvai, nors tikriausiai paprašytų papildomų lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti...
Be juokų – o gal Lietuvoje mums taip pat reikėtų pradėti nuo pamatų? Gal reikia ne tik "Patyčių savaitės" ar "Sąmoningumo mėnesio be patyčių", bet ir sisteminio požiūrio į internetinės neapykantos prevenciją? Galbūt reikėtų sukurti medžiagą, pritaikytą pradinukams, kuri juos mokytų kritiškai vertinti internetinį turinį ir atpažinti netinkamą elgesį?
Vienas dalykas aiškus – jei mokykla nespės parodyti vaikams sveikų santykių ir pagarbos pavyzdžių, "inceliai" ir kiti internetiniai "guru" tikrai bus pasiruošę užpildyti šią spragą savo toksiškomis idėjomis.
Kalbant apie patyčių prevenciją Lietuvoje, norėčiau pasiūlyti tokią analogiją: "Įsivaizduokite, kad patyčios yra kaip oras – nematomas, bet nuolat mus supantis. Jei nesimokysime jo valyti ir filtruoti, galime labai greitai apsinuodyti."
Taigi, mieli tėvai ir mokytojai, gal pats laikas pradėti tą orą valyti?