Telefonų draudimas mokykloje: bausmė ar išgelbėjimas?

Ironiška, ar ne? Kalbėsiu apie tai, kaip telefonai mokykloje tapo kone pagrindiniu pedagoginiu priešu, o jų ribojimas – karščiausia diskusija tiek Lietuvoje, tiek už Atlanto. Ir vis galvoju: ar mes tikrai giname vaikus, ar tiesiog bandome sugrąžinti tą pasaulį, kurį patys kažkada praradome?

Pew tyrimas ir lietuviškas vėžys

Neseniai Pew tyrimas (2026 m. pradžia) parodė įdomų vaizdą: 41 procentas JAV paauglių nuo 13 iki 17 metų palaiko draudimą naudotis telefonais pamokų metu. Skamba neblogai, tiesa? Bet kai kalba pasisuka apie visą mokyklos dieną – „bell-to-bell“ variantą – palaikymas krenta iki 17 procentų, o prieš yra net 73 procentai. Suaugusieji, kaip visada, kur kas griežtesni – beveik trys ketvirtadaliai jų nori, kad vaikai pamokose telefonų net nematytų.

Lietuvoje mes einame tuo pačiu keliu, tik šiek tiek vėliau ir su savu skoniu. Švietimo ministerija 2025 metų pabaigoje įpareigojo visas mokyklas iki 2026 m. rugsėjo parengti aiškias mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. Kai kurios mokyklos jau dabar dėlioja dėžutes prie durų, kitos planuoja spinteles, trečios tiesiog reikalauja išjungti. Seime netgi kalbama apie galimą vieningą įstatymą. Ir žinai, kas įdomiausia? Dauguma tėvų ir mokytojų ploja katučių. O vaikai dažniausiai tyli arba bamba, kad tai – gryna bausmė.

Kodėl paaugliui tai atrodo kaip kalėjimas?

Aš, sėdėdamas čia, verandoje, kartais pagalvoju: o gal mes per daug bijome to mažo juodo stačiakampio? Prisimenu, kaip vaikystėje mokykloje vienintelis „ekranas“ buvo mokytojo rašomoji lenta ir kartais koks senas radijas istorijos pamokoje. Nuobodulys buvo kasdienybė. Ir tas nuobodulys kažkaip mokė – mokė žiūrėti pro langą, klausytis, kas vyksta klasėje, o ne kas vyksta kitoje gatvėje. Dabar vaikai to neturi. Telefonas jiems – ir draugas, ir muzika pertraukose, ir greitas ryšys su mama, jei praktika atšaukiama. Vienas Floridos mokinys George pasakė labai tiksliai: pamokose be telefono tikrai lengviau susikaupti, bet pertraukose ir per pietus jo labai pasiilgsti.

Bet čia ir prasideda mano dieduliškos abejonės. Ar tikrai telefonas yra kaltas, ar mes tiesiog nenorime pripažinti, kad vaikai auga kitame pasaulyje? Suaugusieji reikalauja draudimo, o patys per posėdžius skrolina naujienas. Ironiška, ar ne? Lyg sakytume vaikams: „Darykite, kaip aš sakau, o ne kaip aš darau.“

Ką rodo pirmieji realūs rezultatai?

Tyrimai, beje, rodo ir šviesesnę pusę. Floridoje, kur 2023 metais pradėjo riboti, o 2025-aisiais dar sugriežtino, antrais metais po draudimo pagerėjo testų rezultatai, lankomumas ir net elgesys klasėse. Ypač tose mokyklose, kur anksčiau telefonai buvo naudojami daugiausiai. Bet pirmieji metai buvo sunkūs – daugiau nuobaudų, daugiau įtampos tarp mokinių ir mokytojų. Kai kurios grupės (pvz., juodaodžiai mokiniai) patyrė daugiau sankcijų. Ir aš čia stabteliu: ar mes kartais neišmainome vienos problemos į kitą? Užuot mokę savikontrolės, tiesiog užrakiname spintelėje.

Lietuvoje panašios istorijos jau girdėti iš tų mokyklų, kurios anksti pradėjo riboti. Direktoriai sako – mažiau konfliktų, daugiau akių kontakto. Mokytojai jaučiasi geriau. Bet vaikai kartais skundžiasi, kad mokykla dar labiau primena kalėjimą. Vienas paauglys man kartą pasakė: „Dieduli, be telefono pertrauka – tai tiesiog stovėjimas ir spoksojimas į sieną.“ Ir aš suprantu. Mes suaugę užmiršome, kokia ilga gali būti dešimties minučių pertrauka, kai neturi ką veikti.

Nuobodulio magija ir senas mokytojo pasakojimas

Kartais pagalvoju apie seną pasakojimą, kurį girdėjau iš vieno seno mokytojo. Jis sakydavo, kad anksčiau vaikai mokėsi „iš nuobodulio“. Tas nuobodulys buvo kaip dirva, kurioje dygsta mintys. Dabar mes bijome, kad vaikas nuobodžiaudamas ims galvoti apie nereikalingus dalykus – arba, dar blogiau, ims bendrauti gyvai. O gal kaip tik to ir reikia? Gal telefonas atėmė iš jų ne tik dėmesį, bet ir gebėjimą būti vieniems su savimi?

Žinoma, yra ir kita pusė. Tėvai bijo patyčių internete, priklausomybės, begalinio palyginimo su kitais. Ir jie teisūs – statistika rodo, kad daug paauglių patiria nerimą būtent dėl socialinių tinklų. Bet ar draudimas mokykloje išspręs namų problemą? Abejoju. Namie telefonas dažnai lieka pagrindinis auklėtojas. Ir čia aš, Diedulis, su savo raudonais marškiniais, prisipažįstu: kartais man atrodo, kad mes kariaujame ne su telefonu, o su savo pačių nesugebėjimu parodyti vaikams, kaip gyventi be jo.

Geriausias kelias – ne juoda-balta

Geriausias kelias, mano galva, būtų ne juoda-balta. Ne „visiškai uždrausti“ ir ne „tegul daro ką nori“. O aiškios, kartu su vaikais aptartos ribos. Pertraukose – gal leisti muziką iš kolonėlės visai klasei. Pamokose – tik ugdymo tikslais, su mokytojo leidimu. Ir svarbiausia – rodyti pavyzdį. Nes jei mokytojas per pamoką tikrina žinutes, vaikas tai mato. Ir mokosi.

Verandoje vėjas šiek tiek sustiprėjo, kava galutinai ataušo. Ir aš vis dar svarstau: gal mes per daug tikimės, kad draudimas išspręs tai, ką turėtume spręsti pokalbiu ir savo pavyzdžiu.

Telefonų draudimas mokykloje nėra bausmė vaikams. Tai riba, kuri grąžina jiems galimybę pabūti realiame pasaulyje, nors ir su nuoboduliu. O nuobodulys, pasirodo, yra vienas geriausių mokytojų.

Antra – geriausios tvarkos gimsta ne kabinete, o pokalbyje su paaugliais. Kai jie patys padeda jas kurti, mažiau maišto ir daugiau supratimo.

Trečia – tikrasis iššūkis yra ne mokykloje, o namuose ir suaugusiųjų kišenėse. Jei mes patys negalime 45 minutes pabūti be ekrano, vargu ar vaikai išmoks. Gal pradėkime nuo savęs.

Mopsis pasitikrino faktus

Nusprendžiau, kad vien trobos radijas ir mano senos nuojautos gali ir pameluoti, tad užsidėjau kepurę, atsisėdau prie stalo ir patikrinau, kas iš tikrųjų rašoma oficialiuose tyrimuose bei Lietuvos dokumentuose. Štai keletas rimtų šaltinių, jei ir tu nori pasikrapštyti giliau su kava rankoje:

• Pew Research Center (2026 m. sausis) – pagrindinis tyrimas, iš kurio ėmiau skaičius apie paauglių ir suaugusiųjų požiūrį: https://www.pewresearch.org/short-reads/2026/01/13/about-4-in-10-teens-support-cellphone-bans-in-classrooms-fewer-back-all-day-restrictions/
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (2025 m. spalio 29 d.) – pataisa, įpareigojanti mokyklas parengti tvarkas iki 2026 m. rugsėjo: https://smsm.lrv.lt/lt/naujienos-1/pranesimai-ziniasklaidai-1/pateikta-svietimo-istatymo-pataisa-ipareigosianti-visas-mokyklas-pasirengti-mobiliuju-telefonu-naudojimo-tvarkas-fRhA/
• Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (2025 m. gruodis) – diskusijos dėl vieningos tvarkos nuo 2026 m.: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuvoje/seimas-linksta-prie-vieningos-mobiliuju-telefonu-draudimo-tvarkos-mokyklose-nuo-2026-m-n1478032
• NBER working paper – Figlio & Özek (2025 m.) – Florida tyrimas apie testų rezultatus ir elgesį po draudimo: https://www.nber.org/papers/w34388
• Angela Duckworth ir komanda (University of Pennsylvania, 2025 m.) – tyrimas su 20 000 mokytojų apie griežtesnių taisyklių naudą: https://penntoday.upenn.edu/news/angela-duckworth-over-20000-educators-share-insights-school-cell-phone-policies
• Skaitmeninės etikos centras – Lietuvos iniciatyva „Iš telefonų – į mokyklą!“: https://telefonaimokykloje.e-etika.lt/