Klasės taisyklės, kurios veikia

Arbatos pokalbis ant suoliuko | Mokytojo atmintinė

Taisyklių paradoksas

Klasės taisyklės kartais turi paradoksalią prigimtį – jos nustato ribas, bet kartu suteikia laisvę. Jau 15 metų dirbdamas su mokytojais matau, kaip atrodo klasės, kuriose taisyklių per daug, per mažai arba jos netinkamai įgyvendinamos. Ir visada stebina tas pats reiškinys – vaikai jaučiasi saugiausi ir laisviausi ten, kur ribos yra aiškios ir nuosekliai palaikomos.

Viena mokytoja man kartą pasakė: "Mopsis, kai neturiu aiškių taisyklių, vaikai nuolat bando išsiaiškinti ribas. Tai kaip gyvenimas nuolatinėje neapibrėžtumo būsenoje. Kai ribos aiškios, jie jas priima ir tada jau gali veikti saugiai." Šią įžvalgą patvirtina ir moksliniai tyrimai – vaikai, kurie auga aplinkoje su aiškiomis ribomis, geriau tvarkosi su savo emocijomis, lengviau sutelkia dėmesį ir rodo aukštesnius akademinius rezultatus.

Bet ne visos taisyklės yra vienodai efektyvios. Kai kurie mokytojai sukuria ilgus taisyklių sąrašus, kurie tampa tik bereikalinga biurokratija – vaikai jų neprisimena, o mokytojai neturi laiko jų visų laikytis. Kiti kuria taisykles, kurios yra miglotai suformuluotos ir sunkiai įgyvendinamos ("Būk mandagus" – ką tai reiškia konkrečiai?). Geros taisyklės yra aiškios, konkrečios, pozityviai suformuluotos ir – svarbiausia – nuosekliai palaikomos.

Mažiau yra daugiau

Kai ateinu į naujo mokytojo klasę ir matau ant sienos kabantį ilgą taisyklių sąrašą, jau žinau, kad greičiausiai čia bus disciplinos problemų. Paradoksalu, bet taisyklių gausa dažnai signalizuoja apie silpną klasės valdymą. Kodėl? Nes nei mokytojas, nei mokiniai negali atsiminti ir laikytis 15 ar 20 taisyklių. O kai taisyklės nuolat pažeidžiamos be pasekmių, jos praranda savo galią.

Daugelis efektyvių mokytojų patvirtina, kad užtenka 3-5 pagrindinių taisyklių, kurios apima pagrindinius klasės funkcionavimo aspektus. Šios taisyklės yra kaip konstitucija – bendrieji principai, iš kurių kyla konkretesnės procedūros ir susitarimai.

Mano patirtis rodo, kad dažniausiai pakanka šių pagrindinių taisyklių sričių:

1. Pagarba sau ir kitiems
2. Mokymosi aplinkos saugojimas
3. Aktyvus dalyvavimas
4. Laiko ir resursų valdymas
5. Problemų sprendimas

Kiekviena iš šių sričių gali būti išreikšta konkrečia taisykle, pritaikyta jūsų klasės kontekstui.

Žodžiai turi galią

Kaip suformuluojame taisykles, turi didžiulę įtaką tam, kaip mokiniai jas priima ir jų laikosi. Ilgą laiką stebėdamas skirtingų mokytojų praktikas, pastebėjau tris esminius principus efektyviam taisyklių formulavimui.

Pirma, formuluokite pozityviai. Taisyklė "Nešaukiame klasėje" nurodo, ko nedaryti, bet nepasako, ką daryti vietoj to. "Kalbame ramiu tonu" – ne tik nurodo teigiamą elgesį, bet ir sukuria kitokią atmosferą. Neiginiai mūsų sąmonėje pirmiausia sukuria vaizdą to, ko nenorime (pabandykite NEGALVOTI apie rožinį dramblį – apie ką pagalvojote?).

Antra, būkite konkretūs. Miglotai suformuluotos taisyklės palieka per daug erdvės interpretacijoms. Vietoj "Gerbkite kitus" geriau "Klausykitės, kai kiti kalba" arba "Vartokite mandagius žodžius, kai nesutinkate".

Trečia, siekite, kad taisyklės būtų pastebimos. Taisyklės turi būti ne tik išsakytos, bet ir vizualiai matomos klasėje. Tai nuolatinis priminimas visiems, kokie yra bendri susitarimai.

Vienas įdomus pastebėjimas – daugelis efektyvių taisyklių yra suformuluotos mes/mūsų forma, o ne jūs/jūsų. Tai subtiliai nurodo, kad taisyklės galioja visiems, įskaitant mokytoją, ir kad esame viena bendruomenė.

Įtraukti ar diktuoti?

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos gaunu iš mokytojų: "Ar turėčiau kurti taisykles kartu su mokiniais, ar tiesiog jas pateikti?" Mano atsakymas – nei viena, nei kita, o kažkur per vidurį.

Kai tiesiog diktuojame taisykles, praleidžiame puikią progą sukurti bendrą atsakomybę. Mokiniai jaučiasi labiau įsipareigoję taisyklėms, kurias patys padėjo sukurti. Kita vertus, visiškai atsisakyti savo, kaip mokytojo, atsakomybės ir vadovavimo irgi nebūtų išmintinga.

Mano siūlomas metodas yra toks:

1. Pradėkite nuo diskusijos apie tai, kokioje klasėje visi norėtų mokytis.
2. Užduokite nukreipiančius klausimus: Kaip turėtume elgtis vieni su kitais? Kaip turėtume elgtis su klasės erdve ir daiktais? Kaip turėtume elgtis mokydamiesi?
3. Sugrupuokite mokinių pasiūlymus į pagrindines kategorijas.
4. Suformuluokite 3-5 pagrindines taisykles, remdamiesi mokinių įžvalgomis, bet užtikrindami, kad jos apima svarbiausias sritis.
5. Pristatykite galutines taisykles klasei, parodydami, kaip jos atspindi jų indėlį.

Taip mokiniai jaučiasi išgirsti ir įtraukti, bet jūs, kaip mokytojas, išlaikote kontrolę dėl galutinio taisyklių formato ir turinio.

Kartą dirbau su mokytoja, kuri turėjo ypač sudėtingą klasę. Ji sukūrė taisykles pati, bet pateikė jas taip: "Remiantis tuo, ką pastebėjau praeitais metais, siūlau šias taisykles. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę – ar jos atrodo teisingos? Ar ko nors trūksta?" Taip ji išlaikė kontrolę, bet kartu suteikė galimybę mokiniams jaustis išgirstiems.

Nuoseklumo galia

Net ir geriausiai suformuluotos taisyklės neveiks, jei nebus nuosekliai įgyvendinamos. Nuoseklumas yra raktas į sėkmingą klasės valdymą. Mokiniai greitai pastebi, kai mokytojas nepastebi ar ignoruoja taisyklių pažeidimus, ir tai signalizuoja, kad taisyklės nėra svarbios.

Čia svarbu suprasti, kad nuoseklumas nereiškia griežtumo. Jūs galite būti nuoseklus ir kartu lankstus, empatiškas. Nuoseklumas reiškia, kad į panašius pažeidimus reaguojate panašiai, nepriklausomai nuo to, kas juos padaro ir kada.

Pasekmių sistema

Efektyvi taisyklių sistema visada turi aiškią pasekmių sistemą. Pasekmės turėtų būti:

• Logiškos (susijusios su pažeidimu)
• Proporcingos (atitinkančios pažeidimo rimtumą)
• Orientuotos į mokymąsi (ne į bausmę)
• Iš anksto žinomos (ne sugalvotos spontaniškai)

Štai paprastas trijų lygių pasekmių modelis:

Tokia sistema padeda mokiniams suprasti, kad pasekmės yra ne atsitiktinės, bet logiškos ir nuspėjamos.

Taisyklių atnaujinimas

Geros klasės taisyklės nėra iškaltos akmenyje – jos yra gyvoji sistema, kuri evoliucionuoja kartu su klase. Kartą per mėnesį verta skirti 10-15 minučių refleksijai: Kaip mums sekasi laikytis taisyklių? Ar yra taisyklių, kurios neveikia? Galbūt atsirado naujų iššūkių, kuriems reikia naujų susitarimų?

Toks periodiškas taisyklių peržiūrėjimas ne tik padeda užtikrinti jų aktualumą, bet ir dar kartą pabrėžia, kad taisyklės yra bendras susitarimas, kuriame visi dalyvaujame.

Viena pradinių klasių mokytoja pasidalino puikia idėja – ji klasėje turi "Susitarimų knygą", į kurią įrašo visus klasės susitarimus ir taisykles. Kartą per mėnesį klasė peržiūri šią knygą ir aptaria, kas veikia, o kas ne. Taip taisyklės tampa ne kažkuo, kas primesta iš viršaus, o gyva, besivystančia klasės kultūros dalimi.

Taisyklių ir rutinų santykis

Svarbu suprasti, kad taisyklės ir rutinos yra glaudžiai susijusios, bet skirtingos klasės valdymo dalys. Taisyklės nustato bendrus principus ir lūkesčius, o rutinos yra konkretūs veiksmai ir procedūros, kurie padeda įgyvendinti šiuos principus kasdienėje veikloje.

Pavyzdžiui, jei viena iš jūsų taisyklių yra "Gerbiame kitų laiką", tada rutinos, kurios padeda įgyvendinti šią taisyklę, galėtų būti:

• Punktualumo rutina (kaip įeiname į klasę)
• Perėjimo tarp veiklų rutina (kaip efektyviai keičiame veiklas)
• Medžiagų pasiruošimo rutina (kaip pasiruošiame pamokai)

Geros rutinos padaro taisykles konkrečiomis ir praktiškomis. Jos yra tarsi taisyklių išraiška konkrečiuose veiksmuose.

Praktinė atmintinė

Taisyklių planavimas

Taisyklių kūrimas su mokiniais

Pasekmių sistema

Taisyklių įgyvendinimas

Taisyklių palaikymas

Visada atminkite – geros taisyklės nėra tikslas, o priemonė. Jų tikslas – sukurti saugią, pagarbią ir produktyvią mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali augti ir tobulėti. Kai taisyklės tarnauja šiam tikslui, jos iš tiesų tampa ribomis, kurios išlaisvina.

Evaldas Mopsis, mokyklos psichologas