Maži įrankiai, didelė įtaka: mokytojo kasdienės mikrosistemos

Kaip mažais, sąmoningais veiksmais kurti stiprų klasės mikroklimatą

Kodėl tokia svarbi tyla tarp žodžių?

„Jis tik pasisveikina kitaip, bet klasėje jaučiuosi saugiau." Šie Formulės Algebrienės žodžiai apie kolegą Knygių Literatūrovą nuskambėjo per mokytojų kambarį Mokykloje Nr. 13. „Jos akys parodo, kad galiu bandyti iš naujo," – pridūrė ketvirtokas Tomas, kalbėdamas apie biologės Vaistažolės pamokas.

Ar pastebėjote? Nei vienas iš jų nekalbėjo apie metodikas, programas ar ugdymo planus. Jie kalbėjo apie jausmą. Apie tai, kaip jaučiasi klasėje, kaip patiria santykį su mokytoju. Dažnai tai, kas keičia viską, nėra didelė programa ar metodika. Tai – mikrosistemos, kurias mokytojas kuria be didelio triukšmo, bet su nuosekliu buvimu.

Kas yra mikroelgesys ir kodėl jis formuoja viską?

Mikroelgesys – tai mažas, sąmoningas, pasikartojantis veiksmas, siunčiantis signalą apie santykį. Tai ne didelė teorija, o konkretus gestas, žvilgsnis, tonas, kuriais mes kasdien komunikuojame su mokiniais.

Mokytojo ir mokinio santykių tyrimai (John Hattie, 2018) rodo, kad emocinis ryšys klasėje yra vienas stipriausių veiksnių, paveikiančių mokymąsi. Amy Cuddy tyrimai atskleidžia, kad žmonės labai greitai - per pirmąsias sąveikos akimirkas - formuoja įspūdžius apie tai, ar jaučiasi saugūs santykiuose. Robert Pianta CLASS (Classroom Assessment Scoring System) sistemos tyrimai patvirtina: emocinis palaikymas klasėje tiesiogiai koreliuoja su mokinių akademiniais pasiekimais.

Dėmesys mikroelgesiui – tai emocinio saugumo kultūros kūrimas. Ne per schemų diegimą, o per autentiškus, žmogiškus ryšius.

Mokytojo mikrosistemos: 4 paprasti veiksmai, keičiantys viską

1. Tonas pasisveikinant: nuo automatizmo prie ryšio

Ne automatinis „labas rytas", o sąmoningas „smagu jus matyti" arba net vardinis kreipinys. Treneris Sportuolis Mokykloje Nr. 13 kiekvieną rytą sportininką pasisveikina vardu ir priduria vieną pastebėjimą: „Povilai, matau, šiandien energijos pilnas" arba „Ievute, kaip sekasi po vakarykštės treniruotės?"

Efektas: padeda mokiniui jaustis matomam nuo pat pirmos minutės. Tyrimai rodo, kad vardinis kreipinys aktyvuoja asmens dėmesio ir saviidentifikacijos procesus (Carmody & Lewis, 2006). Kai žmogus girdi savo vardą, tai signalizuoja asmeninį dėmesį ir svarbą.

(Išbandykite šiandien) Per savaitę su kiekvienu mokiniu pasisveikinkite vardu ir pridėkite vieną asmeninį pastebėjimą.

2. Akių kontaktas ir veido išraiška: žiūrėti, kad matyti

Nežiūrėjimas į sąsiuvinius kalbant, o į akis – signalas „tu esi svarbus". Knygius Literatūrovas visada daro trumpą pauzę prieš atsakydamas į klausimą ir žiūri tiesiai į klausėją. „Matau, kad rimtai apie tai galvoji," – sako jis, ir mokinys jaučia, kad jo mintys vertingos.

Akių kontakto tyrimai (Argyle & Cook, 1976; Kleinke, 1986) rodo, kad tiesioginiai žvilgsniai didina pasitikėjimą ir mažina gynybinę reakciją. Neurologiniai tyrimai patvirtina, kad akių kontaktas aktyvuoja socialinio smegenų tinklo regionus.

(Išbandykite šiandien) Kalbėdami su mokiniu, nuleiskite sąsiuvinį ar telefoną ir žiūrėkite jam į akis 3-5 sekundes.

3. Kūno pozicija klasėje: artumas kaip ryšio kalba

Judėjimas klasėje ne tik dėl tvarkos, bet ir santykių palaikymo. Atlasaitė per geografijos pamokas niekada nelieka tik prie lentos – ji prieina prie kiekvieno stalo, pasilenkia prie mokinių, kartais net atsisėda šalia.

Mokytojo artumas (proksemika) tiesiogiai susijęs su mokinių įsitraukimu. Edward T. Hall proksemikos tyrimai ir vėlesni pedagoginiai tyrimai (Andersen, 1979) rodo, kad mokytojo fizinis artumas didina mokinių įsitraukimą ir klausimų užduodimo dažnį.. Fizinis artumas sukuria psichologinį saugumą.

(Išbandykite šiandien) Per pamoką bent kartą prieikite prie kiekvieno mokinio ir pakalbėkite apie jo darbą iš arti, ne šaukdami per klasę.

4. Maža refleksija savaitės pabaigoje: ritualas, kuris vienija

„Vienas sakinys apie tai, ko išmokai šią savaitę." „Ką norėtum susiplanuoti kitai savaitei?" Šaunuolė Linksmoji kiekvieną penktadienį su pradinukais padaro tokį mažą ratą. Ne vertinimui, ne kontrolei – susijungimui.

Tai neformalus ritualas, stiprinantis bendrumo jausmą. Ritualų poveikio tyrimai (Durkheim socialinės sanglaudos teorija; Rossano, 2012) rodo, kad bendri ritualai stiprina grupės ryšius ir bendradarbiavimą.

(Išbandykite šiandien) Šį penktadienį skirkite 5 minutes savaitės refleksijai – kiekvienas mokinys pasako vieną sakinį apie tai, ko išmoko.

Papildomi mikroįrankiai: „bandyk jau šiandien"

„Trijų klausimų ratas" (savaitės viduryje):

• Ką išmokau?
• Kas buvo sunku?
• Kuo didžiuojuosi?

Informatikė Programė šį ratą naudoja trečiadieniais. „Tai kaip kompiuterio debuginimas, tik emocijoms," – juokauja ji.

„Emocijų barometras":

Kiekvienos dienos pradžioje mokiniai parodo/užrašo, kur jie šiandien „emociškai" – nuo debesėlio iki saulės. Biologė Vaistažolė ant lentos turi magnetinę lentelę su oro simboliais, ir mokiniai prisega savo ženkliuką.

Vardinis dėmesys:

Per savaitę vienas sąmoningas pastebėjimas apie kiekvieną mokinį (pvz., „Pastebėjau, kaip tu padėjai kitam" arba „Matau, kad labai stengiesi su šia užduotimi").

Sistema be schemų: kodėl mikroelgesys veikia geriau nei metodikos

Jums nereikia dar vienos programos ar metodikos. Jums reikia sau pačiam leisti matyti – ir būti matomam. Mikroįrankiai nėra dekoracijos ar technikos – tai kultūros raumenys, stiprėjantys nuo mažų, bet nuoseklių judesių.

Budėtojas Snaudalius kartą pasakė: „Aš žiūriu į mokyklą 15 metų. Geriausi mokytojai – ne tie, kurie daugiausia kalba, o tie, kurie moka nutilti ir paklausyti. Jie mato."

Mikroelgesys veikia, nes jis yra autentiškas. Jis nereikalauja jokių papildomų išteklių, tik jūsų sąmoningo pasirinkimo būti čia ir dabar su mokiniais. Kai mokinys jaučia, kad jis matomas, girdimas ir vertinamas, jo mokymosi motyvacija didėja natūraliai.

Jūsų pradžiai šią savaitę: pasirinkite vieną mikroelgesį ir praktikuokite jį kiekvieną dieną. Stebėkite, kaip keičiasi jūsų klasės atmosfera. Dalinkitės pastebėjimais su kolegomis. Kurkite savo mikrosistemą žingsnis po žingsnio.

Juk geriausios revoliucijos prasideda ne nuo didelių manifestų, o nuo mažų, kasdieniškų sprendimų būti šiek tiek žmoniškesniam.

Evaldas Mopsis

Mokyklos Nr. 13 psichologas