Ne Tik DO-RE-MI. Ką iš tikrųjų repetuoja jūsų vaikas, kai jums atrodo, kad jis „tiesiog dainuoja“?

Sveiki atvykę į lapkričio lietų ar sausio sniegą. Jūs sėdite automobilyje, valytuvai dirba savo ritmu, kamščiai nejuda, o ant galinės sėdynės sėdi jūsų vaikas ir sako tą magišką frazę, kurią anksčiau ar vėliau išgirsta kiekviena „muzikinė“ šeima: „Mama/Tėti, aš daugiau nebegaliu. Aš noriu mesti.“

Tą akimirką tėvų galvoje prasideda drama. Mes galvojame: „Gal aš jį kankinu? Gal tai mano neišpildyta ambicija? O gal jis tiesiog tingi ir aš auginu žmogų, kuris pasiduoda prie pirmo sunkumo?“

Atsikvėpkite. Jūs nesate vieni. Tai, kas vyksta dabar jūsų automobilyje ir jūsų vaiko galvoje, yra ne klaida. Tai – proceso dalis. Ir šiandien aš noriu pakalbėti ne apie natas, ne apie koncertus ir net ne apie muziką. Aš noriu pakalbėti apie tai, kodėl verta išlaukti tą akimirką ir nuvežti vaiką į repeticiją net tada, kai labai nesinori.

Nes muzikos mokykla (ar choras) iš tikrųjų nėra apie muziką. Tai slapta „Charakterio auginimo laboratorija“, užmaskuota dainomis.

I. Kodėl smegenys mėgsta (ir nekenčia) muzikos?

Pradėkime nuo mokslo, bet paprastai. Daugelis tėvų galvoja, kad muzika lavina „meniškumą“. Taip, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Neuromokslininkai, stebintys grojančių ar dainuojančių vaikų smegenis magnetinio rezonanso aparatuose, mato ten tikrą fejerverką.

Kai vaikas dainuoja chore, jis vienu metu daro keturis milžiniškus darbus:

1. Dekoduoja (skaito natas – tai matematika).
2. Valdo kūną (kvėpavimas, stovėsena – tai sportas).
3. Klauso (girdi kaimyną ir derina savo balsą – tai empatija).
4. Seka lyderį (žiūri į dirigentą – tai disciplina).

Jokia kita veikla (nei futbolas, nei dailė, nei šachmatai) neapkrauna smegenų taip visapusiškai vienu metu. Dėl šios priežasties muzikantų smegenyse sustorėja Corpus Callosum – jungtis tarp kairiojo (loginio) ir dešiniojo (kūrybinio) pusrutulio. Tai tarsi interneto ryšio pakeitimas iš lėto kabelio į šviesolaidį.

Ką tai reiškia gyvenime? Kad jūsų vaikas ateityje greičiau priims sprendimus, lengviau mokysis kalbų ir gebės matyti „didelį paveikslą“.

Tačiau čia slypi ir spąstai. Kadangi krūvis smegenims didelis, jos greitai pavargsta. O pavargusios smegenys sako: „Ei, gal eime pažiūrėti TikTok'o? Ten dopaminas nemokamas.“ Štai kodėl noras mesti yra natūrali smegenų savisauga, o ne vaiko „gedimas“.

II. ATMINTINĖ: Kai ištinka krizė „Noriu mesti“

Kai išgirsite tą lemtingą frazę, nemoralizuokite („Mes tiek pinigų sumokėjom!“) ir nepulkite gelbėti („Gerai, vargšeli, neik“).

Taikykite šią strategiją:

🚑 PIRMOJI PAGALBA MOTYVACIJAI

Nuspauskite PAUZĘ.

2 SAVAIČIŲ TAISYKLĖ.

SUMAŽINKITE KALNĄ.

SKIRKITE NUOVARGĮ NUO NEAPYKANTOS.

III. Tėvų vaidmuo. Sirgaliai, o ne treneriai

Muzikinis ugdymas yra ilgas maratonas. Ir šiame maratone jūsų vaikui reikia ne antro trenerio namuose, o sirgaliaus su vandens buteliuku.

Didžiausia klaida, kurią daro mylintys tėvai – jie tampa „namų vadybininkais“. „Ar jau pagrojai?“„Kodėl mokytoja sakė, kad nemoki partijos?“„Pasitempk, koncertas už savaitės!“

Stop. Chore ar muzikos mokykloje vaikas turi pakankamai autoritetų, kurie iš jo reikalauja. Namuose jam reikia Saugaus uosto. Vietos, kur jis gali būti „nepataikęs į natą“, pavargęs ir netobulas.

Jei po repeticijos vaikas bijo tėvų reakcijos ar kritikos, scena jam tampa ešafotu. Jei jis žino, kad tėvai jį mylės net ir tada, jei jis pamirš žodžius – scena tampa žaidimų aikštele.

IV. ATMINTINĖ: Kaip kalbėti po repeticijos?

Pakeiskite savo „automobilinį žodyną“. Vietoj tardymo, rinkitės smalsumą.

💬 POKALBIO MENIU (Vietoj „Kaip sekėsi?“) --

Detektyvas:

Empatija:

Draugystė:

Refleksija:

(SVARBU)

V. Didysis prizas: Ką mes iš tikrųjų auginame?

Pabaigai – šiek tiek filosofijos. Labai tikėtina, kad jūsų vaikas netaps profesionaliu muzikantu. Natos dulkės stalčiuje, o instrumentas bus parduotas. Ar tai reiškia, kad laikas buvo iššvaistytas?

Ne. Nes muzika paliks kai ką, ko neįmanoma atimti.

Ji paliks „Grit“ (Atkaklumą). Vaikas žinos, kad po 100 nesėkmingų bandymų ateina 101-asis, kuris pavyksta. Ji paliks Gebėjimą Girdėti Kitą. Choras moko, kad negali būti solistas visą laiką. Turi derintis, klausyti ir jausti komandą. Tai savybė, kurią aukso vertėja vertina šiuolaikiniai darbdaviai. Ji paliks Imunitetą Kičui. Jūsų vaikas gebės atskirti kokybę nuo triukšmo.

Tad kai kitą kartą stovėsite kamštyje, veždami savo zyziančią atžalą į muzikos mokyklą, nusišypsokite sau į veidrodėlį. Jūs ne šiaip vairuojate automobilį. Jūs vežate būsimą asmenybę į jos svarbiausią gyvenimo treniruotę.

Sveiki atvykę į netobulą, bet skambantį pasaulį.