Santrauka. Lūkesčių ir vertės teorija (EVT) paaiškina, kodėl vienas mokinys renkasi mokytis, o kitas — meta. Motyvacija nėra vienas jausmas: ji susideda iš sėkmės lūkesčio („ar aš galiu?“), tijų vertės matmenų ir keturių kainos matmenų. Šis straipsnis paprastai paaiškina kiekvieną komponentą ir parodo, kaip jie veikia realioje klasėje.
Kas yra EVT?
Lūkesčių ir vertės teoriją (Expectancy–Value Theory, EVT) 1983 metais sukūrė amerikiečių psichologė Jacquelynne Eccles su kolegomis. Teorija klausia: kuo remdamasis mokinys sprendžia mokytis arba nesimokyti konkretaus dalyko? Atsakymas — motyvacija nėra vienas dalykas, o dviejų klausimų rezultatas.
Pirmas klausimas: „Ar aš galiu?“ Tai sėkmės lūkestis.
Antras klausimas: „Ar man tai verta?“ Tai subjektyvi vertė, kuri turi tris teigiamus ir vieną neigiamą matmenį.
Sėkmės lūkestis: „Ar aš galiu?“
Tai mokinio įsitikinimas apie savo gebėjimus konkrečiame dalyke. Ne bendras pasitikėjimas savimi, o labai konkretus vertinimas: „kiek tikiu, kad man pavyks čia.“
Jis apima du dalykus: kaip mokinys vertina savo sugebejimus („aš esu geras matematikoje“) ir kiek tikisi sėkmės šiais mokslo metais („manau, kad man šiemet seksis“). Tyrimai nuosekliai rodo, kad sėkmės lūkestis yra stipriausiai susijęs su pasiekimais — stipriau nei bet kuris kitas motyvacijos komponentas.
Svarbi praktine įžvalga: sėkmės lūkestis veikia tiesiogiai — be emocijų tarpininkavimo. Tai reiškia, kad jei mokinys tiki, jog gali — jis daro. Mokytojo užduotis — padėti mokiniui patirti sėkmę, kad tas tikėjimas atsirastų.
Vertė: „Ar man tai svarbu?“
Subjektyvi vertė turi tris teigiamus matmenis — tai trys skirtingos priežastys, dėl kurių mokiniui gali būti svarbus dalykas.
Vidinė vertė (Intrinsic Value): „Man įdomu“
Mokinys mokosi, nes procesas teikia malonumo. Jis sprendzia lygtis, nes tai jam kelia asmeninį pasitenkinimą — ne dėl pažymio, ne dėl tėvų. Tai artima sąvokai „vidinė motyvacija“.
Kas ją stiprina? Naujumo pojūtis, pasirinkimo laisvė, iššūkių tinkamumas („sunku, bet įmanoma“), smalsumas.
Naudos vertė (Utility Value): „Man pravers“
Mokinys galbūt nemėgsta matematikos, bet žino, kad ji reikalinga stoti į universitetą, apsiskaičiuoti biudžetą, suprasti statistiką naujienose. Tai pragmatinis motyvacijos šaltinis: „aš naudosiu šias žinias ateityje.“
Lietuvos devintokų tyrime (Butkienė et al., 2026) naudos vertė buvo aukščiausia iš visų trijų vertės matmenų (vidurkis 3.30 iš 5). Vadinasi, Lietuvos paaugliai mato matematiką kaip reikalingą — bet tai savaime negarantuoja, kad jie bus motyvuoti.
Pasiekimų vertė (Attainment Value): „Man svarbu būti geram“
Ne apie malonumą ir ne apie naudą, o apie tapatybę: „aš esu žmogus, kuris gerai skaičiuoja.“ Kai mokiniui asmeniskai svarbu būti kompetentingam konkrečiame dalyke, tas dalykas tampa tapatybės dalimi.
Pasiekimų vertė yra glaudžiai susijusi su ego kaina (apie ją — žemiau): kuo labiau mokiniui svarbu būti geram, tuo daugiau jis rizikuoja — nes nesėkmė tampa ne tik pažymio, bet ir tapatybės klausimu.
Kaina: kiek kainuoja mokymasis?
Eccles jau 1983 metais paminėjo, kad motyvacija turi ir neigiamą pusę — kainą. Tačiau ilgai ji buvo ignoruojama arba matuojama kaip vienas bendras rodiklis. Tik 2020 metais Jiang ir kolegos ją suskaidė į keturias atskiras dalis. Tai buvo svarbus žingsnis, nes paaiškėjo, kad kiekviena kaina veikia skirtingai.
Pastangų kaina (Effort Cost): „Per daug pastangų“
Mokinys mano, kad norint gerai mokytis šį dalyką, reikia investuoti neproporcingai daug energijos. „Aš turiu per daug stengtis — tai neverta.“
Lietuvos devintokų tyrime tai buvo aukščiausia iš visų keturių kainų (vidurkis 3.41 iš 5). Kartu su aukšta naudos verte (3.30) tai sukuria būdingą paauglio dilemą: „žinau, kad man reikės, bet tai kainuoja per daug pastangų.“
Galimybių kaina (Opportunity Cost): „Aukoju kitą laiką“
Ne apie pastangas, o apie tai, ko mokinys atsisako: „jei mokausi matematiką, negaliu žaisti, draugauti, sėdėti telefone.“ Kuo daugiau alternatyvų, tuo aukštesnė galimybių kaina.
Emocinė kaina (Emotional Cost): „Man bloga“
Stresas, nerimas, pyktis, nusivylimas — visa tai, ką mokinys jaučia mokydamasis. Svarbu: tai ne baimė dėl savęs vaizdo (tai — ego kaina), o emocijos apie patį procesą.
Ego kaina (Ego Cost): „Bijau apsikvailinti“
Baimė, kad nesėkmė parodys mane kaip kvailą. Jei nepavyksta — mokinys jaučiasi pažemintas, nusivylęs savimi, bijo, kad kiti pamatys jo silpnumą.
Ego kaina yra unikaliausia iš visų kainos matmenų. 2026 metų Lietuvos tyrimas (Butkienė, Šilinskas, Raižienė et al.) parodė, kad ji veikia dvikryptiškai: kai mokiniui labai rūpi neapsikvailinti, jis jaučia ir stipresnes teigiamas emocijas (kai pavyksta — džiaugsmas didesnis), ir stipresnes neigiamas (kai nepavyksta — smūgis didesnis). Tai dviašmenis kardas.
Kaip viskas veikia kartu?
Pagal EVT, mokinys nesąmoningai „skaičiuoja“:
Motyvacija = (Ar galiu?) + (Ar man svarbu / įdomu / naudinga?) – (Kiek tai kainuoja?)
Jei sėkmės lūkestis aukštas, vertė aukšta, o kaina žema — mokinys mokosi. Jei kaina viršija vertę — mokinys meta. Net jei jis žino, kad matematika svarbi (naudos vertė aukšta), bet pastangų kaina per didelė — jis nebesistengs.
Emocijos: ko EVT viena nepaaiškina
EVT paaiškina, ką mokinys galvoja — ar tiki, kad gali, ar mato prasmę, kiek tai kainuoja. Bet pati teorija nekalba apie tai, ką jis jaučia pamokoje. O gyvenime yra mokinių, kurie žino, kad matematika svarbi, tiki, kad gali — bet vis tiek gauna prastus pažymius. Kur dingsta motyvacija pakeliui iki rezultato?
Psichologas Reinhard Pekrun (2006) pasiūlė atsakymą: tarp įsitikinimų ir veiksmo stovi emocijos. Mokinys gali galvoti, kad matematika naudinga (tai EVT naudos vertė), bet jei pamokoje jaučia nerimą, nuobodulį ar gėdą — tos mintys nevirsta pasiekimais. Emocijos veikia kaip vartai: jei atidaryti (pozityvios emocijos) — mintys praeina iki veikimo. Jei uždaryti (neigiamos emocijos) — mintys lieka galvoje, o rankos nieko nedaro.
Būtent šį ryšį 2026 metais patikino Lietuvos mokslininkai (Butkienė, Šilinskas, Raižienė et al.), tyrę 1 430 devintokų iš visos Lietuvos. Jų tyrimas parodė: pozityvios emocijos pamokoje tarpininkavo tarp motyvacinių įsitikinimų ir pažymių septyniuose iš aštuonių tirtu modelių. Vadinasi, EVT formulė realybėje veikia ne taip: motyvacija → pažymys, o taip:
Motyvacija → Emocijos pamokoje → Pažymys
Tai reiškia, kad mokytojui nepakanka „paaiškinti, kodėl dalykas svarbus“ (vertinti vertę). Reikia dar sukurti emocinę aplinką, kurioje tos mintys galėtų virsti veiksmu.
Ko mokytojas gali paklausti vietoj „kodėl nesistengi?“
Kai mokytojas sako „mokinys nemotyvuotas“, EVT leidžia paklausti tiksliau:
- Ar tai lūkesčio problema? Mokinys netiki, kad gali. Sprendimas: mažesni žingsniai, sėkmės patirtis, mokytojo pasakymas „tu tai gali.“
- Ar tai vertės problema? Mokinys nemato prasmės. Sprendimas: susieti dalyką su realiu gyvenimu, leisti pasirinkti, parodyti asmeninį ryšį.
- Ar tai kainos problema? Mokinys mato prasmę, bet kaina per didelė. Sprendimas: sumažinti pastangų kainą (supaprastinti, struktūruoti), emocinę kainą (sukurti saugią atmosferą), ego kainą (normalizuoti klaidas).
Tai nebėra „motyvuotas / nemotyvuotas“ — tai diagnostikos sistema su aštuoniais skirtingais jungikliais. Ir kiekvienas jungiklis reikalauja kito mokytojo veiksmo.
Lietuvos kontekstas
EVT Lietuvoje taiko prof. dr. Saulės Raižienės komanda VU Psichologijos institute. Jų longitudinis tyrimas (1 430 mokinių iš 24 mokyklų visos Lietuvos) yra vienas didiausių motyvacijos tyrimų Lietuvoje. Tyrimas parodė:
- Lietuvos devintokams pastangų kaina yra aukščiausia iš visų mokymosi kainų.
- Mokiniai mato matematiką kaip naudinga (naudos vertė aukšta), bet pastangos — per didelės.
- Pozityvios emocijos pamokoje yra tiltas tarp motyvacijos ir pažymių.
- Ego kaina veikia dvikryptiškai — dviašmenis kardas.
Raižienės komanda taip pat tiria (ne)motyvuojantį mokytojo elgesį — kaip mokytojo bendravimo stilius veikia visą šį mechanizmą. Tai atveria galimybę ne tik diagnozuoti, bet ir keisti.
Svarbu atminti
EVT nėra vien apie matematiką. Ji taikoma kalbų mokymosi, STEM karjeros, fizinio ugdymo, muzikos, skaitymo ir kitų sričių motyvacijos tyrimuose visame pasaulyje. Principas visur tas pats: motyvacija = lūkestis + vertė – kaina.
Šaltiniai
Eccles, J. S., Adler, T. F., Futterman, R., Goff, S. B., Kaczala, C. M., Meece, J. L., & Midgley, C. (1983). Expectancies, values, and academic behaviors. Achievement and Achievement Motivation, 75–146.
Eccles, J. S., & Wigfield, A. (2020). From expectancy-value theory to situated expectancy-value theory. Advances in Motivation Science, 7, 1–75.
Jiang, Y. (2015). Exploring college students’ cost perceptions of academic tasks and their relations to motivational beliefs, values, and academic outcomes (doktorinė disertacija). Michigan State University.
Jiang, Y., Rosenzweig, E. Q., & Gaspard, H. (2020). An expectancy-value-cost approach in predicting adolescent students’ academic motivation and achievement. Contemporary Educational Psychology, 60, 101834.
Butkienė, D., Čepaitė, L., Rakickienė, L., Šilinskas, G., & Raižienė, S. (2026). “I Know What You Think About Math, Now Tell Me What You Feel.” Psichologija, 75, 63–83.
Raižienė, S., Gabrialavičiūtė, I., & Garckija, R. (2018). (Ne)motyvuojantis mokytojo elgesys: kuo tai (ne)naudinga mokiniams. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.