(Nutekėjo iš Mokyklos Nr. 13 psichologo Mopsio užrašų)
Tema: Pavasarinis mokytojų sindromas
Vieta: Mokytojų kambario prieigosLaikas: Balandžio vidurys, per ilgąją pertrauką
Šiandien, slenkant pro mokytojų kambarį su savo kavos puodeliu (kuris, beje, puikiai maskuoja mano profesinį smalsumą), nugirdau įdomų pokalbį:
Formulė Algebrienė: "Atiduočiau bet ką už vasaros atostogas. Na, beveik bet ką..." Knygius Literatūrovas: vartydamas kontrolinių darbų krūvą "Net savo algebros vadovėlius?" Formulė: "Ne, ne vadovėlius. Ir ne atlyginimą." Amžinas Studentas: žiovaudamas "O aš atiduočiau visas savo namų darbų krūvas..." Meniškoji Spalvūnė: "Ir savo teptuką?" Amžinas Studentas: "Ne, teptuko tai ne. Ir projektoriaus taip pat." Bandymų Meistras: maišydamas kavą su 13-tu šaukšteliu cukraus "Matau tendenciją - visi nori atiduoti tai, ko neturi, bet pasilikti tai, ką turi..."
Psichologo pastaba: Įdomu stebėti, kaip mokytojai, artėjant mokslo metų pabaigai, tampa panašūs į savo mokinius prieš kontrolinį - visi svajoja apie išsigelbėjimą, bet nenori aukoti savo "šventų" daiktų. Rekomenduoju organizuoti relaksacijos seansą. Arba bent jau pripirkti daugiau kavos į mokytojų kambarį.