Mopsių kieme po sena obelimi vėlyvą popietę susibūrė kaimynai. Pokalbis prasidėjo nuo Hanos (ukrainietės) pastebėjimo, kad vis daugiau jos pažįstamų lietuvių grįžta iš užsienio, o ji pati svarsto apie ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje.
[Scena vyksta Mopsių kieme, po sena obelimi, kur paprastai vyksta "gyvenimo filosofijos" pokalbiai] Hana: Žinot, kas keista? Kai aš čia atvažiavau prieš dvejus metus, visi kalbėjo apie išvažiavimą. O dabar – atvirkščiai.
Evaldas [sėdėdamas ant senos medinės kėdės, kurią vis žada sutaisyti]: Na, statistika tą ir rodo. Pernai tik 9 tūkstančiai išvyko, o grįžo – beveik 19 tūkstančių.
Raimundas [statybininkas, nusišluostydamas prakaitą]: Grįžta, nes čia darbo yra. Mano statybose trys vyrai grįžo iš Norvegijos. Sako, nusibodo svetima žemė.
Fausta [influencerė, filmudama Instagram story]: O aš manau, kad čia dėl to, kad Lietuva tapo cool. Mano sekėjai nuolat klausia apie gyvenimą Lietuvoj.
Rūta [Evaldo žmona]: Nustok filmuoti, Fausta. Ne viskas turi būti socialiniuose tinkluose.
Diana [psichologė]: Įdomu tai, kad grįžta ne tik dėl ekonominių priežasčių. Mano praktikoje matau daug grįžusių šeimų – jie ieško stabilumo, bendruomenės.
Bronė [neurologė]: Būtent. Iš JK, Norvegijos, Vokietijos daugiausia grįžta. Ten uždirba gerai, bet kažko trūksta.
Evaldas: Kaip sakoma, ne vien duona žmogus gyvas. [Pauzė] Nors kartais ir duonos trūksta... [žvilgteli į savo seną automobilį]
Hana: Man atrodo, kad lietuviai suprato tai, ką mes, ukrainiečiai, jau seniai žinom – namai yra namai. [Tuo metu pro šalį eina Domas, Evaldo sūnus, su ausinėmis]
Rūta: Domai, nusiimk ausines, pabūk su mumis!
Domas [nusiima ausines]: Ką čia vėl filosofuojat?
Evaldas: Apie tai, kodėl žmonės grįžta namo.
Domas: Nes čia internetas geresnis nei Londone! [visi juokiasi]