Septinta valanda vakaro
Kuprinė vis dar koridoriuje. Klausiate, ar padaryti namų darbai, ir atsakymas ateina tokiu tonu, kad iš karto aišku — nepadaryti. Po dvidešimt minučių jau kalbate garsiai, vaikas sėdi prie stalo su nelaiminga mina, kažkas parašoma, ir abu einate miegoti pikti.
Rytoj tas pats. Ir dažniausiai jau esate bandę viską: žadėjote atlygį, atėmėte telefoną, sėdėjote šalia, kalbėjote gražiuoju. Kiekvienas būdas veikė maždaug savaitę.
Ši paskaita prasideda nuo kito klausimo. Ne „kaip priversti“, o „kas dingo“. Nes trejų metų vaikui motyvacijos nereikia — jis klausinėja be perstojo. Kažkur pakeliui tas noras nusėda, ir dažniausiai ne dėl tinginystės. Kol nesuprantam, kur jis nusėdo, spaudžiame į vietą, kurios nėra.
Ką išsinešate
Kelis dalykus, kurie keičia patį vakarą.
Suprasite, kodėl atlygis veikia savaitę. Ir ką daryti su ta sistema, kurią namuose jau įvedėte, jei ji nustojo veikti.
Skirsite tris dalykus, kurie iš šalies atrodo vienodai — nenori, nedrįsta ir nebetiki, kad pavyks. Jiems reikia trijų skirtingų atsakymų, o dažniausiai duodamas tas pats: raginimas.
Žinosite, ką girti. Skirtumas tarp „koks tu protingas“ ir „matau, kad neatidavei po pirmo bandymo“ vaikui yra didesnis, nei atrodo suaugusiam.
Turėsite ką pasakyti vietoj „kada sėsi prie pamokų“. Tas sakinys per dieną nuskamba kelis kartus ir jau seniai nieko nereiškia.
Žinosite, kiek atsakomybės palikti vaikui — ir ką reiškia leisti jam gauti prastą pažymį, kai galėjote išgelbėti.
Ir turėsite atsakymą apie pažymius — kaip apie juos kalbėti, kad namuose jie nebūtų vienintelė tema.
Apie ką kalbame
Temos, iš kurių renkamės pagal jūsų grupę ir vaikų amžių. Visos vienu kartu netelpa — ir nereikia.
- Kur dingsta noras: kas atsitinka tarp darželio ir šeštos klasės
- Vidinė ir išorinė motyvacija paprastais žodžiais, be psichologijos žargono
- Atlygis, bausmė ir telefono atėmimas: kada tai veikia, o kada moko tik derėtis
- Baimė suklysti — dažniausia „tingėjimo“ priežastis, kurią lengviausia pražiūrėti
- Pagyrimas, kuris padeda, ir pagyrimas, kuris spaudžia
- Kaip kalbėti apie pažymį, kad pokalbis nesibaigtų gynyba
- Vaiko stiprybės, kurios netelpa į mokyklos vertinimą — ir kodėl jos svarbios čia
- Namų vakaro tvarka: kas priklauso vaikui, o kas jums
Kam tinka ir kam netinka
Tinka, jei namuose kiekvienas vakaras prasideda nuo derybų dėl pamokų ir jaučiate, kad tapote mokykla namuose — su priminimais, patikrinimais ir kontrole.
Tinka ir tada, kai vaikas mokosi neblogai, bet be jokio malonumo — daro, nes reikia, ir nieko daugiau. Tai dažnai pastebima vėliau nei akivaizdi problema, o pasekmės būna ilgesnės.
Netinka, jei tikimasi būdo priversti vaiką norėti. Tokio būdo nėra, ir aš jo nesiūlau. Sąlygas, kuriomis noras grįžta, kurti įmanoma — bet tai užima ne vieną vakarą.
Netinka ir tada, kai už mokymosi sunkumų slypi kažkas kita — nepastebėti mokymosi sunkumai, patyčios klasėje, sunkumai šeimoje. Tada pirmiausia reikia pamatyti tai, o ne motyvacijos.
Už ką konkrečiai mokate
Ar galima mokėti vaikui už gerus pažymius — atsakymas priklauso ne nuo pinigų. Jis priklauso nuo to, už ką mokama.
Jei už rezultatą, kuris priklauso ir nuo mokytojo, ir nuo dienos, ir nuo sėkmės, vaikas išmoks derėtis ir ieškoti trumpiausio kelio. Jei už tai, ką jis realiai valdo — kad atsisėdo, kad pabandė dar kartą, kad pats susiplanavo — tai jau visai kita sutartis, ir ji vaiko nesugadina.
Todėl kalbame ir apie tai, ką pasakyti rytoj vakare, ir apie tai, kas namuose turi pasikeisti, kad vakaras nebeprasidėtų nuo kovos.