Kodėl viena pamoka pralekia per 5 minutes, o kita trunka amžinybę? Kodėl vieni mokiniai geba susikaupti triukšmingoje klasėje, o kiti praranda dėmesį nuo mažiausio šnabždesio? Ir kodėl patarimas „tiesiog susikaupk" yra toks pat naudingas kaip „tiesiog plauk" žmogui, kuris nemoka plaukti?
Šiose dviejose pamokose mokiniai sužino, kaip iš tikrųjų veikia dėmesys — ne kaip abstrakti dorybė, o kaip konkreti smegenų mechanika, kurią galima suprasti ir valdyti. Pamokos paremtos neuromokslo tyrimais, bet vedamos be paskaitų — per eksperimentus, diskusijas ir pratimus, kuriuos mokiniai atlieka čia ir dabar.
Mokiniams
Tavo dėmesys — tai ne charakterio savybė. Tai baterija, kuri senka per dieną. Ir kaip kiekvieną bateriją — ją galima krauti protingai arba iššaudyti į niekus.
Per šias dvi pamokas sužinosi:
- Kodėl tavo smegenys gali nepastebėti gorilos, einančios per kambarį (ir tai nėra juokas — tai tikras eksperimentas, kurį atliksi pats)
- Kas iš tikrųjų vagia tavo dėmesį per pamokas — ir tai ne tik telefonas (nors ir jis — net išjungtas ant stalo)
- Kodėl stipriausias triukšmas yra tas, kurio niekas negirdi — tavo paties mintys
- Tris konkrečius įrankius, kurie padeda susikaupti — ne „tiesiog stenkis labiau", o veiksmus, kuriuos gali išbandyti šiandien
Čia nebus moralų. Nebus „padėkite telefonus ir klausykite". Bus eksperimentai, kurie parodo, kaip veikia tavo smegenys — ir leidžia pačiam nuspręsti, ką su tuo daryti.
Mokytojams
Ši pamoka skirta ne tik mokiniams, kurie „nesusikaupia" — ji skirta visiems, nes dėmesio valdymas yra universalus iššūkis, ne elgesio problema.
Pamokos metu mokiniai:
- Patys patiria selektyvaus dėmesio ribas per gyvus eksperimentus (gorilla testas, Stroop efektas, „baltos meškos" paradoksas)
- Atpažįsta tris dėmesio vagių rūšis: išorinį, socialinį ir vidinį triukšmą — ir supranta, kodėl vidinis yra stipriausias
- Gauna praktinių įrankių (15 minučių blokas, „vieno daikto" taisyklė, kvėpavimo startas), kuriuos gali taikyti iš karto
- Mokosi filtruoti triukšmą per DJ miksavimo pulto analogiją — ne viską išjungti, o reguliuoti, kas girdisi garsiausiai
Pamoka veikia be technologijų — tik gyvos diskusijos, lapeliai, rankų kėlimas ir eksperimentai. Tai gerai dera su bet kuriuo dalyku ir gali būti įžanga į platesnį pokalbį apie mokymosi strategijas ar klasės mikroklimatą.
Tėvams
Jei jūsų vaikas sako „negaliu susikaupti" — tai greičiausiai ne tinginystė ir ne negebėjimas. Tai smegenų mechanika, kurią galima suprasti ir su kuria galima dirbti.
Šioje pamokoje jūsų vaikas sužinos, kad:
- Dėmesys yra ribotas resursas, kaip baterija — ir ją galima eikvoti nesąmoningai (pavyzdžiui, scrollinant telefoną „pailsėti")
- Net išjungtas telefonas ant stalo mažina kognityvinį pajėgumą (tai ne nuomonė — tai Teksaso universiteto tyrimo išvada)
- Didžiausias trukdis pamokoje dažnai yra ne klasės draugai, o vidinis triukšmas — mintys, nerimas, socialinės dramos, kurios vyksta galvoje
- Yra konkretūs, paprasti veiksmai, kurie padeda — ir jie nereikalauja ypatingos valios ar disciplinos
Pamoka nemoralizuoja ir nekaltina. Ji duoda supratimą ir įrankius.
Organizacinė informacija
Trukmė: 2 akademinės pamokos
Pamokų struktūra:
1 pamoka — „Dėmesio prožektorius": kaip veikia selektyvus dėmesys, gorilla eksperimentas, dėmesio baterijos metafora, trys vagių rūšys, „brain drain" tyrimas, praktiniai įrankiai (15 min. blokas, vieno daikto taisyklė, kvėpavimo startas)
2 pamoka — „Triukšmo menas": trys triukšmo rūšys (fizinis, socialinis, vidinis), socialinio radaro metafora, DJ miksavimo pulto analogija, garsų medžioklės pratimas, socialinio triukšmo slopinimo strategijos, „radijo perjungimo" technika
Papildomai: pamokose naudojami gyvi eksperimentai (gorilla testas, Stroop efektas, „balta meška"), grupinės diskusijos, anoniminiai lapeliai ir individualūs pokalbiai su mokiniais
Pamoką veda Evaldas Karmaza — keliaujantis mokyklų psichologas (Mopsis). 25+ metų patirtis. Sertifikuotas psichodramos terapeutas. mopsis.info