Yra vienas vaikas, dėl kurio viskas nustoja veikti
Su kitais dvidešimt keturiais jūsų būdai veikia puikiai. Su juo — ne. Pabandote griežčiau, jis eskaluoja. Pabandote švelniau, jis eskaluoja. Pabandote nematyti, jis padaro taip, kad nematyti nebeįmanoma.
Blogiausia dalis retai ištariama garsiai: tai tampa asmeniška. Jums atrodo, kad jis daro tai jums. Ir kažkur lapkritį pagaunate save galvojant, kad būtų daug ramiau, jei šiandien jo tiesiog nebūtų.
Šis seminaras prasideda nuo to, kad tas jausmas yra normalus ir apie jį galima kalbėti. Ir nuo antro dalyko: sudėtingas elgesys beveik niekada nėra nukreiptas į jus asmeniškai — jis tiesiog vyksta jūsų akivaizdoje ir jūsų atsakomybės ribose. Tai du visai skirtingi dalykai, o veiksmai iš jų seka priešingi.
Ką išsinešate
Būdą galvoti, kuris tinka ir kitam vaikui, ne tik šitam.
Suprasite, ką tas elgesys gauna. Kiekvienas atkaklus elgesys kažką duoda — dėmesį, pabėgimą, kontrolę, statusą klasėje. Kol nežinome, ką jis duoda, keičiame jį aklai.
Žinosite, kas vyksta jums pačiam per tas tris sekundes. Tai lemia daugiau nei bet kuri technika: mokytojo reakcija arba užbaigia epizodą, arba jį pradeda.
Turėsite reakcijų pakopas — nuo tyliausios iki stipriausios, ir žinosite, kodėl svarbu jų neperšokti.
Skirsite eskalaciją nuo provokacijos. Vienoje reikia sulėtėti, kitoje — nesivelti. Sumaišius, gaunamas priešingas rezultatas.
Žinosite, ką daryti kitą dieną — po to, kai vakar viskas buvo blogai. Santykis atstatomas ne per atsiprašymą, o per tai, kas vyksta pirmas penkias minutes ryto.
Ir žinosite, kur baigiasi jūsų riba — kada situacija priklauso vaiko gerovės komisijai, pagalbos specialistui ar tėvams, o ne jums vienam.
Apie ką kalbame
Temos, iš kurių renkamės pagal jūsų mokyklą ir pagal tuos vaikus, kurie iš tikrųjų yra jūsų klasėse.
- Ką elgesys mėgina pasakyti: keturi dažniausi variantai ir kaip juos atskirti
- Vaikas, kuris trukdo, ir vaikas, kuriam sunku — kodėl reakcija turi būti priešinga
- Eskalacijos kreivė: kur dar galima sustabdyti, o kur jau tik palydėti
- Mokytojo trys sekundės: kas vyksta kūne ir kaip tai suvaldyti
- Reakcijų pakopos: žvilgsnis, artumas, pauzė, vardas, pasirinkimas, pasekmė
- Kalba, kuri nekelia gynybos: keli sakiniai vietoj dešimties
- Ką daryti su likusia klase, kol vyksta epizodas
- Susitarimas su vienu vaiku: kaip jį sudaryti, kad nebūtų privilegija kitų akyse
- Bendradarbiavimas su tėvais ir specialistais: ką perduoti ir kada
Kaip dirbame
Daugiausia laiko užima pavyzdžiai iš praktikos, tyrimų rezultatai ir jūsų klausimai — pagal juos susidėlioja susitikimo turinys ir eiga.
Dienos pradžioje klausiu grupės, ar norite daugiau dirbti patys, ar klausytis. Prieš bet kokį pratimą paaiškinu, kam jo reikia, ir niekas neverčiamas daryti to, ko nenori.
Sunkias situacijas ne aptarinėjame, o atstatome salėje — su vietomis, kėdėmis, žmonėmis. Mokytojas atsistoja į to vaiko vietą ir pamato savo pamoką iš ten — iš to gimsta sprendimas, kurio niekada nesugalvotumėte sėdėdami.
Po seminaro lieka rašytinė medžiaga — ja kolektyvas naudojasi dar mėnesius.
Kam tinka ir kam netinka
Tinka, jei mokykloje yra keli mokytojai, dirbantys su ta pačia klase ar tuo pačiu vaiku, ir norite, kad jūsų reakcijos sutaptų. Vaikas labai greitai išmoksta, prie ko galima, o prie ko ne — ir būtent tas skirtumas jį laiko įtampoje.
Tinka ir tiems, kurie moko seniai ir pastebi, kad tokių vaikų kasmet daugėja, o senos priemonės nebeveikia taip, kaip veikė.
Netinka, jei tikimasi, kad seminaras duos sprendimą konkrečiam vaikui. Sprendimas gimsta ne salėje, o dirbant su tuo atveju atskirai — su mokykla, tėvais ir specialistais.
Netinka ir tada, kai mokytojas paliekamas su situacija vienas ir tikimasi, kad po mokymų jis „susitvarkys“. Jei mokykloje nėra sutarta, kas vyksta po eskalacijos, joks seminaras to nepakeis.
Kiek laiko suvalgo pats epizodas
Klausimas, kodėl reikia taikytis prie vieno, kai kiti dvidešimt keturi sėdi ir laukia, užduodamas su pykčiu. Pyktis teisėtas. Bet atsakymo, kad taikytis nereikia, iš manęs nebus.
Vietoj jo — skaičius. Prisitaikymas kainuoja kelias minutes pasiruošimo prieš pamoką. Nesitaikymas — dvidešimt minučių sugriautos pamokos ir vakarą be jėgų.
Tai ne nuolaida vienam vaikui. Tai sprendimas dėl visos klasės laiko.