Iš ko viskas prasideda
Tas pats neigiamas įvertinimas. Du žmonės.
Vienas pagalvoja: neišėjo, pasitaisysiu. Po dviejų dienų jis jau prie kito darbo.
Antras pagalvoja: aš tiesiog nesugebu. Ir po dviejų dienų nebebando nieko, nes kam.
Įvykis buvo tas pats. Skyrėsi tik tai, ką kiekvienas pasakė sau per pirmas kelias minutes.
Atsparumas nėra charakterio dovana ir tikrai nėra gebėjimas nieko nejausti. Tai keli labai konkretūs įpročiai — o įpročių išmokstama. Šioje temoje tai pati svarbiausia žinia, nes daugelis įsitikinę, kad arba turi, arba ne.
Ką vaikai išsineša
Ne raginimo būti stipriems, o kelis dalykus, kuriuos galima panaudoti kitą kartą, kai nepavyks.
Supras, kad atsparumas nėra nejausti. Skaudėti turi. Klausimas tik, kas nutinka po to — ir kiek laiko tam prireikia.
Pastebės, ką patys sau pasako po nesėkmės. Trys dažniausios klaidos yra visada, viskas ir aš: taip bus visada, sugriuvo viskas, kaltas esu aš. Kai jos pavadinamos, jos nustoja skambėti kaip faktai.
Turės ką daryti per pirmas minutes ir per pirmas dienas. Tai du skirtingi dalykai ir jiems reikia skirtingų veiksmų.
Supras, kad atsparumas beveik visada remiasi į kitą žmogų. Ne į vienišą tvirtumą. Tie, kurie atsigauna greičiau, dažniausiai turi bent vieną, kuriam gali pasakyti — ir tai svarbiau už bet kurią techniką.
Ir žinos, kada tai jau nebe atsparumo klausimas. Kai tęsiasi ilgai, kai nebedžiugina niekas, kai nebeužtenka jėgų kasdieniams dalykams — tada reikia ne stengtis labiau, o pasakyti suaugusiajam. Pamokoje pasakau, kam būtent, ir kad tai visiškai įprasta.
Apie ką kalbame
Iš šių dalykų renkuosi pagal klasės amžių ir pagal tai, kas šioje klasėje aktualu.
- Kodėl tas pats įvykis vienam yra taškas, o kitam — posūkis
- Kas pasakoma sau per pirmas minutes ir kodėl tai lemia tiek daug
- Trys mąstymo klaidos: visada, viskas, aš
- Ką daryti tą pačią dieną ir ką po savaitės
- Kodėl atsigauti vienam sunkiau nei su kuo nors
- Kaip paprašyti pagalbos, kai nesinori nieko sakyti
- Kas padeda kasdien: miegas, judėjimas, žmonės, tvarka
- Kada verta kreiptis ir į ką
Kam tinka ir kam netinka
Tinka klasėms po sunkesnio laikotarpio — atsiskaitymų, nesėkmingų rezultatų, pralaimėtų varžybų. Tada tema iškart konkreti.
Tinka ir prieš tokį laikotarpį, kaip pasiruošimas. Atsparumas auginamas ramiu metu; sunkiu metu jis tik naudojamas.
Naudinga mokyklai tuo, kad vaikai išeina žinodami, kur mokykloje kreiptis ir kad tai nėra gėda. Tai bene svarbiausia visos pamokos dalis, ir dažnai vienintelis kartas, kai apie tai pasakoma garsiai visai klasei.
Netinka kaip raginimas užsigrūdinti ir nesiskųsti. Tokia žinia veikia priešingai: po jos tyli būtent tas, kuriam sunkiausia.
Netinka ir kaip pagalba mokiniui, kuriam jau dabar sunku. Bendra pamoka to nepakeis; jam reikia mokyklos psichologo ar gydytojo, ir tai derinama atskirai, ne per pamoką klasėje.