Į mokyklą ateina naujas mokytojas
Pilnas idėjų, nori bandyti, klausia, siūlo.
Niekas jam neprieštarauja. Niekas nesako nieko blogo. Tiesiog per pietus kas nors nusišypso ir pasako: pabandyk, pabandyk. Mes irgi bandėm.
Po metų tas žmogus mokytojų kambaryje kalba lygiai taip pat, kaip visi. Po trejų — svarsto, ar apskritai verta likti.
Kitame stalo gale sėdi kolega, dirbantis dvidešimt metų. Kažkada jis degė labiau nei bet kas. Dabar dažniausiai niurzga, ir tai jam pačiam nepatinka.
Nė vienas iš jų nėra blogas žmogus, ir nė vieno problema nėra sistema, vadovybė ar tėvai. Problema yra mąstymo įpročiai, kurie po truputį virsta save išpildančia pranašyste. Kartėlis mokytojų kambaryje plinta greičiau nei bet kuri gera idėja, ir beveik nepastebimai.
Ką išsinešate
Iš karto pasakau, ko čia nebus: rožinių akinių ir raginimo galvoti gražiai. Pozityvus mąstymas šiame seminare yra ne nuotaika, o sąmoningai pasirenkama nuostata.
Suprasite, kodėl sąlygoms gerėjant savijauta dažnai negerėja. Prie gero priprantama greitai, o bloga pastebima savaime — taip veikia žmogaus dėmesys, ir tai galima žinoti apie save.
Atpažinsite tris mąstymo klaidas, kurios mokykloje kainuoja daugiausia: katastrofizavimą, personalizavimą ir juodai baltą mąstymą. Kiekvienas turime savo mėgstamiausią.
Turėsite ABCDE. Konkretų penkių žingsnių būdą pasiginčyti su savo paties interpretacija — nuo įvykio iki atgautos energijos. Tai remiasi Martino Seligmano darbais apie išmoktą bejėgiškumą.
Įsivertinsite keturis profesinės energijos bakus — prasmę, meistriškumą, ryšį ir autonomiją. Dažniausiai tuščias būna vienas, o gelbėjamasi visai kitu.
Ir skirsite gelbėtoją nuo švyturio. Vienas išsekina save bandydamas ištraukti visus. Kitas tiesiog šviečia iš savo vietos, ir aplinkiniai patys pasitaiso kursą.
Apie ką kalbame
Renkamės pagal kolektyvą — ką tik susirinkusiam ir dvidešimt metų kartu dirbančiam reikia skirtingų dalykų.
- Kodėl prie gero pripranta greitai, o bloga pastebima savaime
- Golemo efektas: kaip mokytojo lūkestis apie vaiką ima pildytis pats
- Išmoktas bejėgiškumas ir kaip iš jo išeinama
- ABCDE modelis: įvykis, interpretacija, pasekmė, ginčas, energija
- Trys mąstymo klaidos ir kaip pastebėti savąją laiku
- Prasmės šaltiniai pagal Viktorą Franklį ir ką tai reiškia mokytojo darbe
- Keturi energijos bakai: kurį pildote ir kurio nepastebite
- Emocinis užkrėtimas kolektyve: kaip persiduoda ir nuotaika, ir kartėlis
Kaip dirbame
Daugiausia laiko užima pavyzdžiai iš praktikos, tyrimų rezultatai ir jūsų klausimai — pagal juos susidėlioja susitikimo turinys ir eiga.
Dienos pradžioje klausiu grupės, ar norite daugiau dirbti patys, ar klausytis. Prieš bet kokį pratimą paaiškinu, kam jo reikia, ir niekas neverčiamas daryti to, ko nenori.
Gelbėtojo ir švyturio skirtumą lengviau pajusti nei paaiškinti, todėl šiuos vaidmenis praktikuojame atsistoję po tris — kiekvienas pabūna ir tuo, kuris bando ištraukti, ir tuo, kuris tiesiog šviečia iš savo vietos.
Po seminaro lieka rašytinė medžiaga — ja kolektyvas naudojasi dar mėnesius.
Kam tinka ir kam netinka
Tinka kolektyvui, kuriame jaučiama, kad nusiteikimas krenta greičiau nei krūvis auga. Tai skirtingi dalykai, ir su antruoju kartais nieko nepadarysi, o su pirmuoju — galima.
Tinka ir mokykloms, kur ateina daug jaunų mokytojų ir norima, kad jie neužgestų per pirmus dvejus metus.
Netinka, jei tikimasi motyvacinės kalbos, po kurios visi kelias savaites bus pakilios nuotaikos. Tokios kalbos malonios, bet po jų nelieka nieko.
Netinka ir tada, kai kolektyvas jau perdegęs. Kalbėti apie mąstymo įpročius žmogui, kuris nebeturi jėgų, yra beprasmiška ir šiek tiek negarbinga. Tada pirmiausia verta imti atsparumo temą.
Niekaip. Ir nereikia
Būti pozityviam, kai realiai viskas blogai, nereikia. Pozityvus mąstymas nėra tikėjimas, kad viskas gerai, kai gerai nėra. Toks tikėjimas tiesiog netikslus, o netikslumas ilgai nelaiko.
Skirtumas kitoje vietoje. Kai kas nors nutinka, beveik akimirksniu pasakome sau, ką tai reiškia: kad taip bus visada, kad tai apie mane, kad viskas beviltiška. Tos trys išvados atrodo kaip faktai, o yra tik interpretacija — dažniausiai pirma pasitaikiusi.
Todėl neieškome, kaip pamatyti gera ten, kur jo nėra. Ieškome tikslumo: kas nutiko, kiek to yra ir kiek pridėjome patys. Pridedame nemažai. Tą dalį galima susigrąžinti.