Vakar dar viską mokėjai
Ne šiaip — pasitikrinai, atsakei sau į visus klausimus, viskas ėjosi.
Egzamino rytą atsisėdi, perskaitai pirmą užduotį ir supranti, kad neatsimeni nieko. Perskaitai dar kartą — tas pats. Rankos šaltos, mintys šokinėja, o laikrodis eina.
Po dešimties minučių dažniausiai atleidžia ir viskas grįžta. Bet tos dešimt minučių jau nurašytos, o jų vietoje lieka įsitikinimas, kad kitą kartą bus dar blogiau.
Viskas sukasi apie tas dešimt minučių ir apie visą dieną aplink jas — nes ji prasideda ne tada, kai išdalijami lapai.
Ką vaikai išsineša
Supras, kad jaudulys nėra priešas. Iki tam tikros ribos jis padeda: sutelkia ir pagreitina. Blogai pasidaro tik tada, kai jo per daug — ir kaip tik tą ribą galima pastebėti ir sumažinti.
Turės ką daryti pirmosiomis minutėmis. Kelis konkrečius veiksmus: kaip kvėpuoti, nuo kurios užduoties pradėti, ką padaryti su lapu, kol galva dar nedirba.
Turės egzamino dienos eigą. Ką verta padaryti tą rytą ir ko tikrai neverta — pavyzdžiui, kartoti viską iš naujo koridoriuje prieš pat duris.
Žinos, ką daryti su užduotimi, kuri nesiseka. Kada palikti ir grįžti vėliau, o kada spausti toliau. Tai vienas iš tų sprendimų, kurie egzamine sveria daugiausia.
Ir žinos, ką daryti po. Laukimas ir lyginimasis su kitais koridoriuje kartais išvargina labiau nei pats egzaminas.
Apie ką kalbame
Iš šių dalykų renkuosi pagal klasės amžių ir pagal tai, kas šioje klasėje aktualu.
- Kas vyksta kūne, kai labai svarbu, ir kodėl galva tada trumpam sustoja
- Kur riba tarp jaudulio, kuris padeda, ir to, kuris trukdo
- Egzamino dienos rytas: kas padeda ir kas tik didina įtampą
- Pirmos minutės prie lapo: veiksmų seka, kai nieko neatsimeni
- Kvėpavimas ir kūno atpalaidavimas — trumpai ir tikrai, ne teoriškai
- Ką sakyti sau, kai galvoje suskamba „aš nieko nemoku“
- Laiko paskirstymas ir sprendimas palikti užduotį
- Po egzamino: laukimas, lyginimasis ir ką su jais daryti
Kam tinka ir kam netinka
Tinka klasėms prieš egzaminų ar patikrinimų laikotarpį — geriausia ne paskutinę savaitę, o likus mėnesiui, kad būtų kada pasitreniruoti.
Tinka ir tada, kai klasėje yra mokinių, kurie moka gerai, o atsiskaitymus rašo prastai. Tai dažnas ir labai konkretus atvejis, ir jis sprendžiamas ne mokymusi.
Ramus pokalbis prieš egzaminus mažina bendrą įtampą, kuri plinta greitai.
Netinka kaip pasiruošimas pačiam turiniui. Tai pamoka apie dieną ir būseną, ne apie dalyką.
Netinka ir kaip pagalba mokiniui, kuriam nerimas tokio stiprumo, kad jis neina į atsiskaitymus, patiria panikos priepuolius ar dėl to nemiega. Tai jau ne pasiruošimo klausimas — reikia mokyklos psichologo ar gydytojo, ir apie tai per pamoką pasakau taip, kad vaikai žinotų, kur kreiptis.