Klasėje visada yra žmogus, kurio vieno sakinio užtenka
Dažniausiai tai nei seniūnas, nei tas, kuris geriausiai mokosi.
Būna ir kitaip. Kas nors nusijuokia iš vieno atsakymo — ir nuo tos akimirkos juoktis tampa galima visiems.
Abiem atvejais kažkas vedė kitus. Tik pirmuoju atveju į kiną, o antruoju — į tai, dėl ko po savaitės nesijaus gerai nė vienas.
Klausimas klasėje beveik niekada nėra, ar joje yra lyderių. Jų yra visada ir be jokių rinkimų. Klausimas tik, kur ir kodėl jie veda — ir ar patys tai pastebi.
Ką vaikai išsineša
Supras, kad lyderystė nėra pareigos ir ne populiarumas. Tai tiesiog tai, kas nutinka aplink žmogų, kai jis ką nors pasako arba nepasako.
Pamatys, kad įtaką turi ir tylėjimas. Tas, kuris nieko nesako, kai visi juokiasi, taip pat kažką pasako. Ši mintis dažnai sukelia ginčą.
Skirs vedimą nuo spaudimo. Vienas palieka kitiems pasirinkimą, kitas — ne. Iš šalies jie atrodo panašiai, ir šitą skirtumą verta mokėti pamatyti abiejose pusėse.
Turės kelis būdus pasakyti savo nuomonę, kai visi kiti sako priešingai. Ne herojiškų, o realių — tokių, po kurių lieki klasėje.
Ir supras, kad įtakos turi kiekvienas. Vienas per juoką, kitas per tai, kad jo klausia patarimo, trečias per tai, kad su juo nedrįstama elgtis prastai. Tai ne vieno žmogaus reikalas.
Apie ką kalbame
Iš šių dalykų renkuosi pagal klasės amžių ir pagal tai, kas šioje klasėje aktualu.
- Kuo lyderystė skiriasi nuo pareigų ir nuo populiarumo
- Kas klasėje iš tikrųjų daro įtaką ir per ką ji eina
- Tylėjimas kaip pozicija: ką jis pasako grupei
- Vedimas ir spaudimas — kur tarp jų riba
- Kaip pasakyti kitokią nuomonę ir nelikti vienam
- Kada verta eiti paskui, o kada sustoti
- Atsakomybė: ką reiškia, kad kiti tavimi seka
- Įtaka telefone: kodėl grupėje parašytas žodis sveria daugiau nei pasakytas
Kam tinka ir kam netinka
Tinka klasėms, kuriose keli žmonės nustato toną visiems, o likusieji prisitaiko. Tokia klasė iš šalies atrodo rami, o iš vidaus dažnai visai ne.
Tinka ir prieš mokinių savivaldos ar klasės aktyvo rinkimus. Į savivaldą gali ateiti ne tik tie, kurie ir taip aktyvūs.
Kalba apie įtaką ir tylėjimą pasakoma anksčiau nei patyčių tema — kai vėliau prireikia kalbėtis apie stebėtojus, žodžiai jau yra.
Netinka, jei tikimasi, kad pamokoje bus išrinkti ar įvardyti klasės lyderiai. To nedarau — įvardyti vaikus prie visų yra tiesus kelias į priešingą rezultatą.
Netinka ir tada, kai klasėje vyksta atvira kova dėl įtakos arba kai vienas mokinys sistemingai spaudžia kitus. Tokia pamoka tokiu metu tik įkaitina situaciją; reikia atskiro darbo su klase, ir jis derinamas iš anksto.