Kolegė su jumis nebekalba
Ne pyksta, ne ginčijasi — tiesiog nebekalba. Trečias mėnesis.
Niekas dėl to nesikreipia, niekas nieko neaiškina. Per posėdžius abi dalyvaujate, mandagiai. Vaikai nieko nepastebi, direktorius nieko nepastebi, o jūs kiekvieną rytą pravažiuojate pro jos kabinetą ir kiekvieną rytą apie tai pagalvojate.
Mokyklos konfliktai retai atrodo dramatiški. Dažniau jie lėti ir kasdieniai — kaip smėlis bate. Neskauda, bet dirgina, ir kas žingsnį vis labiau.
Ir čia yra pati bėda. Nesutarimas, apie kurį nekalbama, nedingsta — jis auga. Kol vieną dieną tampa per didelis, kad būtų išspręstas paprastu pokalbiu. Pradžioje tam būtų užtekę penkiolikos minučių.
Ką išsinešate
Kelis dalykus, kuriuos galima daryti tada, kai atvirai bendrauti sunkiausia.
Suprasite, kodėl vengimas nėra taika. Kolektyve be konfliktų dažniausiai nėra ne konfliktų, o būdo juos iškelti.
Matysite, kas iš tikrųjų susiduria po paviršiumi. Beveik niekada tai nėra kabinetas ar tvarkaraštis. Po jais guli vertybės, ir jos konflikto niekada neįvardija tiesiai.
Turėsite struktūruoto pokalbio žingsnius — ką pasakyti pirma, ką antra ir ko nesakyti visai. Tai veikia ir su kolega, ir su tėvu, ir namuose.
Žinosite savo konflikto valdymo stilių. Kiekvienas turime savo numatytąjį — vienas puola, kitas dingsta, trečias skuba sutaikyti. Kol jis nepastebėtas, jis valdo mus, o ne mes jį.
Ir mokėsite kurti susitarimus, kurie nelieka stalčiuje — įskaitant sunkiausią dalį: ką darome, kai susitarimas sulaužomas.
Apie ką kalbame
Renkamės pagal tai, ar konfliktas jau kilo, ar ruošiamės iš anksto — pokalbis abiem atvejais kitoks.
- Konfliktas kaip signalas: ką jis rodo apie kolektyvą, kai jį pagaliau išgirstame
- Vertybės po paviršiumi — kodėl ginčas dėl kabineto niekada nebūna apie kabinetą
- Kūnas reaguoja greičiau nei protas: ką su tuo daryti prieš pokalbį ir jo metu
- Struktūruoto dialogo žingsniai ir klausymo lygiai
- Derybos mokykloje, kur santykiai tęstiniai ir „laimėti“ dažnai reiškia pralaimėti
- Asmeninis konflikto valdymo stilius: kada jis padeda ir kada trukdo
- Kaip treniruoti konflikto raumenį iš mažų kasdienių nesutarimų
- Susitarimai, kurie veikia: kuo jie skiriasi nuo taisyklių ir kas būna, kai jie laužomi
Kai nesutarimas peraugo ribą
Ne kiekvienas konfliktas lieka konfliktu. Kartais jis pereina į sistemingą žeminimą, spaudimą ar priekabiavimą — tai, ką kasdienėje kalboje vadiname mobingu, o Darbo kodeksas (30 straipsnis) apibrėžia kaip smurtą ir priekabiavimą. Tai jau ne kolektyvo mikroklimato, o teisinė kategorija, ir su ja elgiamasi kitaip.
Seminare aptariame būtent tą ribą: kaip atskirti tikrą nesutarimą nuo galios žaidimo ir eskalacijos. Kada dar pakanka pokalbio, o kada reikalingas sistemos atsakymas — ne todėl, kad kažkas nemoka susikalbėti, o todėl, kad pokalbis tokiose situacijose nepadeda ir kartais pakenkia.
Tai trumpa, bet būtina seminaro dalis.
Kaip dirbame
Daugiausia laiko užima pavyzdžiai iš praktikos, tyrimų rezultatai ir jūsų klausimai — pagal juos susidėlioja susitikimo turinys ir eiga.
Dienos pradžioje klausiu grupės, ar norite daugiau dirbti patys, ar klausytis. Prieš bet kokį pratimą paaiškinu, kam jo reikia, ir niekas neverčiamas daryti to, ko nenori.
Struktūruoto pokalbio žingsnius praktikuojame gyvai — bandote susitarti per kelias minutes, tikriname pokalbio kokybę ir atpažįstate savo konflikto valdymo stilių. Tas stilius valdo mus, kol mes jo nepastebime.
Po seminaro lieka rašytinė medžiaga — ja kolektyvas naudojasi dar mėnesius.
Kam tinka ir kam netinka
Tinka kolektyvui, kuriame nesutarimai yra, bet apie juos nekalbama — o visi žino, kad jie yra. Tai dažniausia mokyklos būklė ir su ja dirbti galima.
Tinka ir mokykloms, kuriose viskas ramu, bet norima pasiruošti iš anksto. Konflikto įgūdis, kaip ir bet kuris kitas, treniruojamas ramiu metu, o ne krizėje.
Netinka, jei tikimasi, kad seminaras išspręs konkretų konfliktą tarp konkrečių dviejų žmonių. Tam reikia atskiro darbo su jais, o ne dienos visam kolektyvui.
Netinka ir tada, kai mokykloje jau vyksta priekabiavimo situacija, dėl kurios pradėta procedūra. Tada seminaras ne tik nepadeda — jis gali pakenkti abiem pusėms.
Vienas patikrinimas
Kartais iš tikrųjų geriau nekelti. Jei nesutarimas smulkus, vienkartinis ir nesikartoja, jį galima paleisti. Ne kiekviena trintis verta pokalbio.
Bet yra trys ženklai. Jei apie tą dalyką galvojate ilgiau nei mėnesį. Jei kalbate apie jį su kitais, bet ne su tuo žmogumi. Ir jei dėl jo keičiate savo maršrutą per mokyklą.
Tada tai nebe smulkmena. Tai konfliktas, kuris tiesiog persikėlė į vidų.