Nieko blogo nevyksta
Klasė normali, mokosi, niekas nesimuša. Bet kai pasakote „susiskirstykite poromis“, kaskart įvyksta ta pati trumpa pauzė — ir vis tie patys du laukia, kas liks.
Per išvyką visi sėdi taip pat, kaip sėdėjo rugsėjį. Grupinis darbas kaskart susidėlioja iš tų pačių trijų. O klasės pokalbių grupėje, pasirodo, yra ir antra, mažesnė, apie kurią jūs nieko nežinote.
Lengviausia pagalvoti, kad tiesiog tokie vaikai, ir kad su laiku susigyvens. Nesusigyvena. Trisdešimt vaikų viename kabinete yra sąrašas, o ne grupė. Grupė yra kas kita, ir ji atsiranda tik ten, kur kas nors ja sąmoningai užsiima.
Ką išsinešate
Kelis dalykus, kurie keičia patį darbą su klase.
Suprasite, kodėl rugsėjo klasė ir lapkričio klasė — du skirtingi dariniai. Grupė turi etapus, ir kiekvienas iš jų reikalauja skirtingo mokytojo elgesio. Tas pats veiksmas spalį duoda visai kitą rezultatą nei sausį.
Pamatysite savo klasės ryšius kaip žemėlapį. Ne nuojautą, o konkrečiai: kas su kuo, kas laikosi pakraštyje, kas yra tas vienas, per kurį klasėje eina beveik viskas.
Turėsite ką daryti su tuo, kuris lieka vienas — be prašymų kitiems „priimti“ ir be to, kad tai virstų vieša istorija apie jį.
Žinosite, kaip vesti klasės pokalbį, kuris nevirsta mokytojo monologu ir po kurio kas nors iš tikrųjų pasikeičia.
Ir turėsite atsakymą apie tėvus — kaip juos įtraukti anksčiau, nei prireikia skambinti dėl problemos.
Apie ką kalbame
Renkamės pagal tai, kurioje stadijoje jūsų klasės — rugsėjį ir lapkritį kalbamės apie skirtingus dalykus.
- Kuo sąrašas skiriasi nuo grupės ir kaip atpažinti, kurioje stadijoje klasė yra dabar
- Pirmosios savaitės: kas nusprendžiama tada, kai atrodo, kad dar nieko nevyksta
- Sociometrija mokytojui: kaip pamatyti klasės ryšius savo akimis
- Klasės susitarimai, kurie priklauso vaikams, o ne kabo ant sienos
- Vaikas pakraštyje: kuo atstūmimas skiriasi nuo patyčių ir ką galima daryti su struktūra
- Klasės valanda, kuri nėra mokytojo kalba: pokalbio formos, kurios veikia
- Kada bendras darbas jungia klasę, o kada tik sustiprina esamas grupeles
- Tėvai kaip klasės dalis: ką verta pradėti nuo pirmo susirinkimo
Kaip dirbame
Daugiausia laiko užima pavyzdžiai iš praktikos, tyrimų rezultatai ir jūsų klausimai — pagal juos susidėlioja susitikimo turinys ir eiga.
Dienos pradžioje klausiu grupės, ar norite daugiau dirbti patys, ar klausytis. Prieš bet kokį pratimą paaiškinu, kam jo reikia, ir niekas neverčiamas daryti to, ko nenori.
Esu psichodramos terapeutas, todėl naudoju sociometriją — per keliolika minučių salėje pamatote savo klasės ryšių žemėlapį: kas su kuo, kur tirščiausia, kur tuščia. Tą patį būdą paskui naudojate savo klasėje.
Po seminaro lieka rašytinė medžiaga — ja kolektyvas naudojasi dar mėnesius.
Kam tinka ir kam netinka
Tinka mokyklai, kuri nusprendė, kad klasių bendruomenė nėra vien auklėtojo reikalas. Kai tuo užsiima tik auklėtojas, o dalykininkai eina pro šalį, rezultatas laikosi lygiai iki pertraukos.
Tinka ir tada, kai artėja klasių komplektavimas, sujungimas ar naujų vaikų banga — tada grupė kuriasi iš naujo, ir tai galima padaryti sąmoningai.
Netinka, jei tikimasi vienos veiklos, kuri klasę „suvienys“. Tokių veiklų yra daug ir jos naudingos, bet jos veikia tik ant paruoštos dirvos. Be jos lieka smagi pertrauka ir nieko daugiau.
Netinka ir tada, kai klasėje jau vyksta konkreti sunki situacija — patyčios, konfliktas su tėvais, krizė. Tada pirmiausia reikia spręsti ją, o bendruomenės klausimą imti po to.
„O ką daryti su vaiku, kurio klasė tiesiog nepriima?“
Toks vaikas būna beveik kiekvienoje mokykloje, ir klausiama dažniausiai su nuovargiu: jau bandyta kalbėtis su visais, jau prašyta, jau paaiškinta.
Būtent čia ir yra bėda. Priimti neįmanoma įsakyti. Kiekvienas prašymas „būkite geresni jam“ klasei pasako tik viena: su juo kažkas negerai, o mums liepiama kęsti. Po tokio pokalbio jo padėtis dažniausiai pablogėja.
Todėl seminare žiūrime ne į vaikų nuostatas, o į struktūrą: kas su kuo sėdi, kas su kuo dirba, kokią funkciją klasėje tas vaikas turi ir ar apskritai turi. Nuostatos keičiasi paskutinės — po to, kai pasikeičia bendra veikla.