„Tai kuo būsi?“
Šito klausiama maždaug nuo septynerių, ir kasmet vis rimčiau. Atsakyti kažką reikia, todėl atsakoma — dažniausiai tai, kas skamba priimtinai, arba tai, ką kažkada pasakė kas nors kitas.
O klausimas iš tikrųjų netikslus. Prieš jį eina kitas, kurio beveik niekas neužduoda: kas tau svarbu? Ne kokia profesija, o kas turi būti tavo dienoje, kad ji būtų pakenčiama, ir ko tu ilgai neištversi, net jei už tai gerai mokės.
Iš to ankstesnio klausimo profesijos vardas išeina lengviau nei atvirkščiai.
Ką vaikai išsineša
Supras, kad planas yra ne apie profesiją. Profesijos keičiasi, dalis šiandienių darbų po dešimties metų atrodys kitaip. Nesikeičia tai, kas žmogui svarbu — ir būtent nuo to verta pradėti.
Turės kelis klausimus, iš kurių matosi jų pačių vertybės. Be paties žodžio „vertybės“, nes jis nieko nepasako. Konkrečius: ką darai, kai niekas neverčia; ko pavydi kitiems; po kokios dienos jautiesi gerai.
Žinos, kad kelias retai būna tiesus. Beveik nė vienas suaugęs nedirba to, ką planavo šešiolikos. Tai ne nesėkmė ir tai reiškia, kad pirmas sprendimas nėra galutinis.
Skirs savo lūkestį nuo svetimo. Tėvų, klasės, mokytojų. Dalis planų, kuriuos paaugliai laiko savais, priklauso ne jiems, ir tai galima pastebėti per kelias minutes.
Ir turės pirmą realų žingsnį. Vieną, konkretų, artimiausiems mėnesiams. Toks veikia geriau nei bet koks didelis planas, kuris po savaitės lieka sąsiuvinyje.
Apie ką kalbame
Iš šių dalykų renkuosi pagal klasės amžių ir pagal tai, kas šioje klasėje aktualu.
- Kodėl klausimas „kuo būsi“ užduodamas per anksti ir ne apie tai
- Kas tau svarbu: klausimai, iš kurių tai matosi
- Savas ir svetimas lūkestis — kaip juos atskirti
- Kodėl kelias beveik niekada nebūna tiesus
- Ką reiškia rinktis, kai nežinai, ko nori
- Darbas, kuris keisis: ko verta mokytis, kai tikslių atsakymų nėra
- Ne tik profesija: kas dar sudaro gyvenimą, apie kurį verta galvoti
- Pirmas žingsnis, kurį galima padaryti šį mėnesį
Kam tinka ir kam netinka
Tinka klasėms prieš pasirinkimus: dalykų kryptį, mokyklą, stojimą. Geriausia ne paskutinę savaitę, o likus keliems mėnesiams, kad būtų kada apie tai pagalvoti.
Tinka ir tada, kai klasėje jaučiamas spaudimas — kai visi jau tarsi žino, ką darys, o keli tyli, nes nežino. Beveik visada tų kelių yra daugiau, nei atrodo.
Dera prieš karjeros dienas ar susitikimus su svečiais — kai mokinys žino, kas jam svarbu, tokiame renginyje jau turi ką klausti.
Netinka kaip profesinis orientavimas. Testų nedarau ir profesijų nesiūlau; tam yra kiti specialistai ir kitos priemonės.
Netinka ir tada, kai tikimasi, kad po pamokos mokiniai apsispręs. Dalis apsispręs vėliau, dalis pakeis sprendimą, ir tai yra normalus, o ne blogas rezultatas.