Pamoka prasideda gerai
Dešimtą minutę kažkas atsisuka į draugą, dar kas nors nusijuokia — ir jūs pakeliate balsą. Suveikia. Po penkių minučių vėl, ir vėl reikia pakelti. Iki skambučio jūs jau nebemokote. Jūs laikote.
Vakare grįžtate namo pavargęs ne nuo dalyko, o nuo to laikymo. Ir šmėsteli mintis, kurią retas mokytojas ištaria garsiai: gal aš tiesiog nesu iš tų, kurie moka suvaldyti klasę.
Šis seminaras prasideda nuo kitos prielaidos. Klasė subyra ne todėl, kad jums trūksta charakterio, o todėl, kad tvarka joje laikosi ant vieno vienintelio dalyko — jūsų balso. Tai brangiausia įmanoma sistema: ji veikia lygiai tol, kol jūs turite jėgų.
Ką išsinešate
Kelis dalykus, kurie keičia pačią pamokos konstrukciją.
Suprasite, kodėl tas pats jūsų sakinys vienoje klasėje veikia, o kitoje — ne. Ne dėl vaikų charakterio, o dėl to, kas nutiko pirmosiose pamokose ir dėl ko niekas nesitarė.
Turėsite keliolika sakinių, kuriuos galima pasakyti nepakeliant balso. Ir žinosite, kada tyla veikia geriau nei bet kuris iš jų.
Skirsite du visiškai skirtingus dalykus — vaiką, kuris trukdo, ir vaiką, kuriam sunku. Iš šalies jie atrodo vienodai, o reikalauja priešingų veiksmų. Sumaišius juos, pamoka griuvo dar prieš prasidėdama.
Susidėliosite pirmųjų penkių minučių tvarką — tą, kuri nusprendžia, kaip praeis likusios keturias dešimt.
Ir žinosite, ką daryti tada, kai jau nebežinote, ką daryti — kai situacija išėjo iš vagų, o visi žiūri į jus ir laukia sprendimo.
Apie ką kalbame
Renkamės pagal tai, kas jūsų mokykloje sunkiausia — vieniems tai pamokos pradžia, kitiems paskutinės dešimt minučių.
- Kaip tvarka klasėje atsiranda ir kodėl ji beveik niekada neatsiranda savaime
- Susitarimai, kurie laikosi be priežiūros, ir taisyklės, kurios tik kabo ant sienos
- Pirmosios penkios minutės: kodėl jos sveria daugiau už visą likusią pamoką
- Trukdžiai: kada reaguoti, o kada sąmoningai nematyti
- Vaikas, kuris trukdo, ir vaikas, kuriam sunku — kaip juos atskirti gyvai
- Balsas, tyla, artumas, pauzė: priemonės, veikiančios be konflikto
- Kai išėjo iš vagų — ką daryti tą pačią akimirką ir ką kitą dieną
- Ko klasė iš jūsų laukia, kai jūs pats esate pavargęs
Kaip dirbame
Daugiausia laiko užima pavyzdžiai iš praktikos, tyrimų rezultatai ir jūsų klausimai — pagal juos susidėlioja susitikimo turinys ir eiga.
Dienos pradžioje klausiu grupės, ar norite daugiau dirbti patys, ar klausytis. Prieš bet kokį pratimą paaiškinu, kam jo reikia, ir niekas neverčiamas daryti to, ko nenori.
Sakinius ir pauzes, kurios veikia be konflikto, praktikuojame atsistoję — perskaityti frazę ir pasakyti ją prieš klasę yra du skirtingi dalykai. Kažkas atlieka mokytojo vaidmenį, kiti — tą dešimtą pamokos minutę.
Po seminaro lieka rašytinė medžiaga — ja kolektyvas naudojasi dar mėnesius.
Kam tinka ir kam netinka
Tinka, jei mokykloje yra grupė mokytojų, kuriems ta pati klasė kelia sunkumų, ir norite, kad jūsų veiksmai sutaptų. Vieno mokytojo pasikeitimas klasės nepakeičia. Keturių — pakeičia.
Tinka ir tiems, kurie moko seniai ir jaučia, kad tas pats būdas, kuris veikė prieš dešimt metų, nustojo veikti. Tai ne jūsų kvalifikacijos klausimas.
Netinka, jei mokykla tikisi, kad po seminaro elgsis kitaip vaikai. Elgsis kitaip suaugusieji, ir tik po to vaikai. Kas nori atvirkščiai — nusivils.
Netinka ir tada, kai realus sunkumas yra ne pamoka, o santykiai mokytojų kambaryje. Tada geriau kalbėti apie tai tiesiai, ir tam yra kita tema.
Ne tas vaikas
Beveik kiekvienoje mokykloje kas nors paklausia, ką daryti su tuo vienu vaiku, kuris griauna visą pamoką. Ir beveik visada tikisi technikos.
Technikos yra, jos veikia, ir seminare jas aptariame. Bet jei klasėje viskas laikosi ant to, ar šiandien atvyko tas vienas vaikas, problema jau nebe jis. Tokia klasė subyra ir tada, kai jis serga — tik lėčiau ir ne taip pastebėtai.
Todėl kalbame apie du dalykus: ką daryti su tuo vaiku rytoj devintą valandą, ir ką daryti su pamoka, kad ji laikytųsi ir be jūsų nuolatinių pastangų.