Kaip padėti mokytojui atsikvėpti po COVID audros

Mokytojo kelias tarp pokyčių ir pastovumo

Sėdėdamas ant suoliuko prie Mokyklos Nr. 13 įėjimo, stebiu, kaip Formulė Algebrienė su pilna rankų dokumentų skuba koridoriumi. Jos veide – tas pažįstamas nuovargis, kurį matau lankydamasis daugelyje Lietuvos mokyklų. Pandemija mums visiems buvo lyg audra, po kurios mokyklos dar vis renka šipulius. Tačiau kaip aš visada sakau: "Kabinetas yra vieta, kur mokyklos koridorių šurmulys virsta aiškiomis įžvalgomis ir praktiniais sprendimais."

Šiandien norėčiau su Jumis pasikalbėti apie tai, kaip galime padėti mokytojams atsigauti ir vėl atrasti džiaugsmą savo profesijoje. Juk mokytojas, kuris pats jaučiasi gerai, gali būti tikru švyturiu savo mokiniams.

Mokytojo profesija: nuo išsekimo iki atsinaujinimo

Mokytojų perdegimas – tema, apie kurią šnabždamasi mokytojų kambariuose ir garsiai diskutuojama švietimo konferencijose. Kad ir kaip būtų gaila, po pandemijos daugelis mokytojų pasakoja apie precedento neturinčius iššūkius:

"Kartais jaučiuosi kaip Bandymų Meistras, kuriam reikia vienu metu stebėti dešimt skirtingų eksperimentų," – pasidalino chemijos mokytojas iš Mokyklos Nr. 13, aprašydamas savo patirtį derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymą.

Mokytojo gerovė nėra tik asmeninis reikalas – tai kertinis mūsų švietimo sistemos pamatas. Nors sisteminiai pokyčiai ir administracinė parama yra būtini, negalime pamiršti ir asmeninės atsakomybės už savo profesinį ir asmeninį gyvenimą. Čia, mūsų Kabinete, kalbėsime apie praktines strategijas, kurios veikia tikrame mokyklos gyvenime.

Pripažinimo galia kasdienybėje

Prieš savaitę stebėjau, kaip Direktorė Auklėtienė pakvietė visus mokytojus į netikėtą arbatos pertrauką. Ji nepateikė jokių pranešimų ar ataskaitų – tiesiog padėkojo kiekvienam asmeniškai už konkretų indėlį. Pastebėjau, kaip net visada rimta Formulė Algebrienė nusišypsojo, kai direktorė paminėjo jos sukurtą naują matematikos modulį.

Tokie paprasti, bet nuoširdūs pripažinimo momentai turi stebuklingą galią:

• Reguliarus pasiekimų pripažinimas stiprina mokytojo vidinį pasitikėjimą savo darbo prasmingumu
• Teigiamo grįžtamojo ryšio ciklas skatina toliau tobulėti ir išbandyti naujas idėjas
• Bendruomenės dėkingumo kultūra pamažu keičia mokyklos mikroklimatą

Kaip Valytoja Šluostelė kartą taikliai pastebėjo: "Aš matau, kaip mokytojai spindi, kai jų pastangos pastebimos – net ir koridoriuose mažiau šiukšlių būna tą dieną."

Profesinis augimas, kuris iš tikrųjų padeda

Dažnai lankydamasis mokyklose matau, kaip mokytojai pavargsta nuo teorinių seminarų, kurie, regis, menkai susiję su jų kasdieniais iššūkiais. Mokykloje Nr. 13 Knygius Literatūrovas kartą man prisipažino: "Nors ir mėgstu literatūrines diskusijas, bet po dešimtos paskaitos apie naujas ugdymo teorijas jaučiuosi kaip išspaustas citrinų kokteilis."

Štai keli praktiški būdai, kaip profesinis tobulėjimas gali tapti tikru palaikymu, o ne dar viena našta:

• Mokymosi bendruomenės, kur mokytojai gali aptarti realius atvejus ir pasidalinti sprendimais (Formulė ir Knygius sukūrė tokią grupę, kur mokytojai kartą per savaitę dalijasi vienu metodu, kuris suveikė)
• Mentorystės programa, kurioje patyrę mokytojai bendrauja su pradedančiaisiais ne tik dėl formalumų, bet tikrai padėdami (Atlasaitė taip padėjo naujai geografijos mokytojai susiorientuoti mokyklos kultūroje)
• Kolegų stebėjimas, bet ne vertinant, o mokantis – kaip Bandymų Meistras sako: "Stebiu ne kaip inspektorius, o kaip smalsus mokinys"

Grįžtamasis ryšys, kuris augina, o ne gramzdina

Budėtojas Snaudalius kartą man pasakė išmintingą mintį: "Žinai, Mopsi, aš per savo ilgą darbą mokykloje supratau, kad žodžiai gali ir pakelti, ir paskandinti."

Grįžtamasis ryšys mokytojams dažnai tampa bauginančia patirtimi. Tačiau, jei jis teikiamas su empatija ir nukreiptas į augimą, tampa nepakeičiamu palaikymo įrankiu:

• Empatija ir supratimas: prieš teikiant grįžtamąjį ryšį, verta pagalvoti, kaip jaučiasi mokytojas konkrečioje situacijoje (kaip Direktorė Auklėtienė visada klausia: "Kas padėtų Jums jaustis geriau šioje situacijoje?")
• Konkrečios įžvalgos: vietoj bendrų frazių, kaip "pamoka buvo gera", verta paminėti konkrečius elementus ("Patiko, kaip įtraukėte tylius mokinius per grupines užduotis")
• Dialogas, ne monologas: tikras grįžtamasis ryšys visada yra pokalbis, kur mokytojas jaučiasi išgirstas ir suprastas

Bendruomenė, kuri palaiko vieni kitus

Prieš mėnesį Mokyklos Nr. 13 mokytojų kambaryje įvyko įdomus pokytis – vietoj įprastų atskirų stalų atsirado bendras stalas su arbatiniu. Šis paprastas pokytis paskatino spontaniškus pokalbius ir paramą tarp kolegų.

Štai kaip galime kurti palaikančią bendruomenę:

• Atvira ir skaidri komunikacija: Formulė Algebrienė sukūrė "Savaitės klausimą", kuris kabinamas lentoje ir kviečia mokytojus pasidalinti patirtimis
• Bendradarbiavimo iniciatyvos: Literatūrovas ir Informatikė Programė pradėjo tarpdalykinį projektą, kuris ne tik įdomus mokiniams, bet ir leido mokytojams dirbti kartu
• Mentorystė ir kolegialus palaikymas: mokytojų "Arbatos ratas" kartą per savaitę, kur dalijamasi ne tik profesinėmis, bet ir asmeninėmis įžvalgomis

Lankstumas ir pusiausvyra – ne tik žodžiai

"Kai Direktorė Auklėtienė leido man ketvirtadieniais dirbti iš namų, kad galėčiau pasirūpinti savo senyva mama, supratau, ką reiškia tikras rūpestis darbuotojais," – pasidalino Biologė Vaistažolė.

Pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo dažnai skamba kaip neįgyvendinamas idealas, tačiau praktiški žingsniai gali padėti:

• Lanksčios darbo sąlygos: galimybė tam tikras užduotis atlikti ne mokykloje arba lankstesnis tvarkaraštis
• Efektyvus laiko valdymas: Pomodoro technikos ir laiko blokavimo metodai padeda Informatikei Programei susikaupti ir efektyviau atlikti užduotis
• Savipagalbos ritualai: Vaistažolė įvedė "žaliąją pertrauką" – 15 minučių lauke tarp pamokų, kad atstatytų energiją

Sprendimų priėmimas kartu, ne už nugaros

Treneris Sportuolis dar prisimena laikus, kai sužinodavo apie naują mokyklos tvarką tik ją paskelbus. "Dabar, kai dalyvauju sprendimų priėmime, jaučiuosi kaip komandos narys, ne kaip tik vykdytojas," – sako jis.

Mokytojų įtraukimas į sprendimus:

• Mokytojų tarybos, kurios ne tik formaliai pritaria, bet realiai formuoja mokyklos politiką
• Grįžtamojo ryšio kanalai: Direktorė Auklėtienė įdiegė anoniminę idėjų dėžutę ir reguliariai peržiūri pasiūlymus
• Mokytojų kompetencijų panaudojimas: Literatūrovas buvo pakviestas parengti mokyklos komunikacijos strategiją, nes turi patirties šioje srityje

Atokvėpio takas – ką gali padaryti kiekvienas

Kaip dažnai kartoju savo Kabineto lankytojams: mokytojo gerovė yra ir asmeninė atsakomybė. Štai keli praktiški žingsniai, kuriuos kiekvienas mokytojas gali žengti:

• Ribų nustatymas: išmokti sakyti "ne" papildomoms užduotims, kai darbo krūvis jau ir taip didelis
• Savirefleksijos praktika: Formulė Algebrienė kiekvieną penktadienį skiria 15 minučių užrašyti tris sėkmes ir vieną iššūkį
• Mikropertraukos: Bandymų Meistras įsivedė "trijų gilių įkvėpimų" praktiką tarp pamokų

Prisiminkime, kad mokytojo kelionė – tai ne tik profesinis, bet ir asmeninis augimas. Mokyklos koridoriai gali būti pilni iššūkių, bet ir bendruomeniškumo, paramos ir augimo galimybių.

Kaip visada sakau atsisveikindamas: "Klasės durys visada užsidaro, bet pedagoginių idėjų durys Kabinete visada atviros. Prisijunkite prie mūsų – kartu mes galime sukurti tokią švietimo sistemą, kurioje kiekvienas mokytojas jaustųsi įkvėptas, palaikomas ir pasiruošęs įveikti visus iššūkius."

Kokios Jūsų mintys apie mokytojų palaikymą po pandemijos? Kokius metodus esate išbandę savo mokykloje?