Turėjau net paklausti, ne kas gi tas mokytojas, o mokytoja. Nes iš 10 mokytojų mokykloje 9 yra mokytojos. Ant moterų pečių juda švietimo sistema. Vyrai kažkur užkulisiuose. Arba vadovų postuose.
Šį klausimą man nėra lengva pateikti per susitikimus su pedagogais. Neretai pastebiu, kad dalis jų skausmingai reaguoja. Čia atskira tema, kodėl. Bet šį kartą noriu pasidalinti tiesiog keliomis mintimis po perskaityto straipsnio, o tai kas gi tas mokytojas, kur mūsuose linkstama rašyti, vardinti iš didžiosios raidės. Mokytojas. O gal Mokytojas? O dabar rimčiau.
Maždaug nuo 1930-ųjų metų mokslininkai vis labiau pradėjo tyrinėti, kokios asmeninės pedagogo savybės labiau padeda moksleiviams mokytis. Sudaryti gerų bruožų sąrašą nėra sunku. Klausimas, tik ar tikrai visos tos savybės teigiamai veikia patį mokymosi procesą. Tarkime, dosnus. Tai gali būti puiki asmeninė savybė, bet per pamokas ji gali ir nepasireikšti. Gal net priešingai, dosnus mokytojas tiek dalina save, savo laiką, kad pradeda net trukdyti pačiam mokymosi procesui. Kodėl? Nes moksleiviai vis mažiau stengiasi. Laukia dosnaus mokytojo.
Pabandykim žvilgterti, kokios gi tos savybės, kurias verta ugdyti, norint būti tuo mokytoju, kurio savybės aiškiai teigiamai įtakoja mokymosi rezultatus.
- Įtikinanti. Tai yra pedagogė, kuri lengvai formuluoja mintis, moka jas pateikti ne tik žodžiu, bet ir kūno kalba.
- Reaguojanti. Pedagogė yra nuoširdi, moka atvirai žodžiais pasakyti, ką mato, kad supranta. Greitai reaguoja į moksleivių smulkų neverbalinį elgesį.
- Aiški. Pedagogė aiškiai pateikia mokymo turinį tokiu būdu, kad moksleiviai supranta. Greitai ir aiškiai atsako į moksleivių klausimus, turi sau išdėsčiusi aiškiai tos pamokos tikslus.
- Žinanti. Pedagogė ne tik žino, bet atsirenka, ką pateikti. Moka išskirti esminius dalykus iš mokymo medžiagos.
- Patikima. Pedagogė moka kalbėti nuoširdžiai, laikosi sutarimų su moksleivių grupe, kartu aiškiai seka pedagogo etikos normas.
- Besirūpinanti. Pedagogė moko parodyti, kad mato, parodo, kad jai rūpi moksleivio nuomonė, gyvenimas, įvykiai. Bet nėra aptarnaujanti.
- Greita. Pedagogės neverbalinis bendravimas yra pakankamai ekspresyvus. Dažnai matoma šypsena, galvos linktelėjimai, rankų gestikuliavimai, dažnas akių kontaktas, balsas nėra monotoniškas.
- Turinti humoro jausmą. Mokymasis neturi būti tik rimtas procesas, jis turi turėti savo jaukių epizodų. Bet atsargiai, moksleiviai yra jautrūs, nes humoras gali greitai tapti ir pašiepimu.
- Atviraujanti. Pedagogė atskleidžia tik tinkamą savo asmeninės informacijos dalį. Kai tai siejasi su tema. Pedagogė žino, kad nemažai moksleiviai mokosi ne to, ką pasakojame, o iš to, kas pasakoja.
Va čia ir klausimas, kiek šias savybes galima lavinti, kiek jos yra įgimtos. Jau girdėjote ne kartą apie tai, kad mokytojais ne tampama, o gimstama. Taip, kai kurie mokytojai net patys sako, kad jie nesistengia, jiems tai gaunasi natūraliai. Bet pats labiau linkęs tikėti, kad šios savybės yra pasiekiamos sunkiu ir reguliariu darbu su savimi. Pavyzdžiui, pats asmeniškai turėjau didelę scenos baimę. Dabar tai yra lengva, kai ji įveikta. Bet kaip ji mane rakino…
Pats dar vis bijau šios procedūros, bet kai ją atlieku, labai mėgaujuosi vėlesniu rezultatu: kur nors klasės gale padėkite kamerą ir nufilmuokite savo pamoką. Ne jokiam auditui. Sau. Nustebsite, kiek mes nematome apie save.