„Šventinė melancholija (SAD)“

[VIETA: Psichodramos Arbatinė] [LAIKAS: 2025 m. gruodžio 3 d., trečiadienio pavakarys, kai lauke jau aklina tamsa] [DALYVIAI: Evaldas Mopsis, Vupekas, Kalis, Panka] [TEMA: Sezoninis afektinis sutrikimas ir šviesos trūkumas]

Arbatinėje tvyrojo prieblanda, kurią sklaidė tik „Apmąstymų židinio“ ugnies atšvaitai ir kelios strateginėse vietose pastatytos ryškios lempos. Kalis, stovėdamas prie baro, lėtai maišė garuojantį gėrimą, kurio kvapas priminė mišką po lietaus ir... senus bibliotekos puslapius. Vupekas sėdėjo apsikrovęs grafikais, kuriuose kreivės leidosi žemyn, lygiai kaip ir Mopsio nuotaika po penktosios tos dienos konsultacijos.

Mopsis [nusiimdamas rasotus akinius ir sunkiai atsidusdamas]: „Klausykite, kolegos. Aš myliu savo darbą, tikrai. Bet šiandien turėjau tris klientus iš Kvartaliuko – įskaitant tą vargšą Joną Petraitį – ir visi jie sako tą patį: „Visur lemputės, o man norisi lįsti po antklode ir miegoti iki pavasario.“ Kodėl? Kodėl būtent tada, kai visuomenė reikalauja didžiausio džiaugsmo, žmonių vidinės baterijos rodo nulį? Ar tai tiesiog nuovargis, ar mes visi kolektyviai sergame?“ 🤗 📉

Vupekas [staigiai pakeldamas galvą nuo popierių ir pasitaisydamas peteliškę]: „Evaldai, prašau, nevadink to „tiesiog nuovargiu“. Tai yra biologija, kurią mes ignoruojame pirkdami plastikinius elnius. Tai, ką tu apibūdini, vadovėliuose vadinama Sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), arba Seasonal Affective Disorder. Ir tai nėra tik „liūdesys“. Empiriniai tyrimai, pradedant Normano Rosenthalio 1984 m. studija, aiškiai rodo: kai mažėja natūralios šviesos kiekis, sutrinka mūsų cirkadinis ritmas – vidinis biologinis laikrodis. Tavo klientų smegenys, konkrečiai pagumburis, gauna per mažai signalų gaminti serotoniną (laimės hormoną) ir vietoj to pertekliniais kiekiais gamina melatoniną (miego hormoną). Paprastai tariant, Mopsi, Kvartaliuko gyventojai bando švęsti, kai jų smegenys jiems rėkia: „Užmigk, tu esi lokys žiemą!“ 🧐 🐻“

Kalis [padėdamas ant stalo padėklą su tamsios spalvos arbata]: „Lokys... arba tiesiog žmogus, jaučiantis senovinę baimę. Vupekas kalba apie hormonus, bet aš matau archetipus. Gruodis – tai Liminalinė erdvė, slenkstis. Senovės kultūrose laikotarpis prieš Saulėgrįžą buvo vadinamas „Sielos tamsiąja naktimi“. Žmonės bijojo, kad Saulė gali ir nebegrįžti. Todėl jie degė laužus – ne tam, kad pasišildytų, Evaldai, o tam, kad padrąsintų Saulę grįžti. Šiandieninė depresija yra atbalsis to pirmykščio nerimo: „Ar šviesa dar sugrįš?“ Mes praradome ritualus, kurie padėdavo pereiti tamsą, ir pakeitėme juos priverstiniu pozityvumu. O tamsa reikalauja ne lempučių, o pagarbos.“ 🫖 🌑

Mopsis [gurkšnodamas arbatą, kuri, pasirodo, turi rozmarino poskonio]: „Tai norite pasakyti, kad mano klientai ne „tinginiai“, o tiesiog... biologiškai ir istoriškai teisingi? Kad jų noras atsitraukti yra natūrali reakcija į tamsą, o ne patologija?“ 🤔

Vupekas: „Būtent! Problema yra socialinė desinchronizacija. Mūsų biologinis laikas reikalauja ramybės, o socialinis laikas (darbo grafikai, šventiniai vakarėliai) reikalauja piko aktyvumo. Šis konfliktas ir sukelia tą „šventinę melancholiją“. Tyrimai rodo, kad šviesos terapija (10 000 liuksų lempa rytais) yra efektyvesnė už antidepresantus šiuo laikotarpiu, bet žmonės verčiau geria kavą litrais, nei pripažįsta, kad jiems trūksta paprasčiausio fotono.“ 💡

Staiga durys atsidaro su trenksmu, įnešdamos gūsį šalto vėjo. Įgriūva Panka, apsikrovusi segtuvais, nuo kurių byra dirbtinis sniegas, ir tempdama didžiulį maišą, iš kurio kyšo... elnio ragai.

Panka [nusibraukdama plaukus nuo veido ir atrodydama kaip uragano epicentras]: „Kokia dar ramybė?! Koks melatoninas?! Aš turiu protokolą „Gruodžio Išgyvenimas 2.0“! Punktas 14.b: „Vaikų kalėdiniai kostiumai – pagaminti iki rytojaus“. Punktas 15: „Nupirkti dovanas trims auklėtojoms, kurios neturi būti nei per pigios, nei per brangios, kad nekiltų interesų konfliktas“. Aš jaučiuosi ne kaip lokys, o kaip voverė ant kofeino! Vupekai, ar tavo tyrimai turi skyrių apie tai, kaip nemiegoti tris paras ir vis tiek šypsotis tėvų susirinkime?!“ 📋 🐿️ 🤯

Kalis [ramiai įpildamas Pankai puodelį]: „Tai vadinasi Manijos gynyba, Panka. Bėgimas nuo tamsos, bandant ją užpildyti veikla. Išgerk. Tai padės sustoti, kol dar neatsitrenkei į sieną.“

Mopsis [žiūrėdamas į visus tris – mokslininką, išminčių ir pervargusią mamą]: „Supratau. Vadinasi, mūsų užduotis Arbatinėje šį mėnesį – ne „gydyti“ žmones nuo liūdesio, o duoti jiems leidimą. Leidimą būti lėtesniems. Leidimą pasakyti: „Taip, man trūksta šviesos, ir tai normalu.“ Galbūt, jei nustosime kovoti su savo biologija, ta tamsa taps nebe tokia baisi? Galbūt ji taps... jaukia?“ 🕯️

KALIO PASTABOS:

• Tema: Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) ir žiemos melancholija.
• Sąvokos:
• Cirkadinis ritmas – vidinis organizmo procesas, reguliuojantis miego ir būdravimo ciklą, kuris žiemą dažnai išsiderina.
• Melatoninas – hormonas, kurio gamyba tamsoje padidėja, sukeldama mieguistumą ir energijos stygių.
• Liminalinė erdvė (psichologijoje) – pereinamoji būsena, slenkstis, kai senasis "aš" ar etapas baigiasi, o naujasis dar neprasidėjo.
• Šaltiniai: Rosenthal, N. E., et al. (1984). Seasonal Affective Disorder: A Description of the Syndrome and Preliminary Findings with Light Therapy.
• Praktinis patarimas: Jei jaučiate SAD simptomus, pabandykite „rytinio pasivaikščiojimo taisyklę“. Net ir debesuotą dieną lauke yra daugiau liuksų nei biure. Išeikite į lauką bent 20 minučių iki vidurdienio – tai padės „perkrauti“ jūsų cirkadinį ritmą.