🫖 Rudens pradžia: kaip prisitaikyti prie pokyčių?

[VIETA: Psichodramos Arbatinė]

[LAIKAS: 2025-09-22, pirmadienio rytas]

[DALYVIAI: Mopsis, Vupekas, Panka, Kalis, Demiurgas]

Arbatinė skendėjo šilto medaus ir cinamono kvape. Pro didelius langus skverbėsi nedrąsūs rudens saulės spinduliai, nuspalvindami medines grindis auksiniais atspindžiais. Lauke krito pirmi geltoni lapai, o Kalis prie lango lyg ritualo dalis dėliojo iš jų raštus. Mopsis sėdėjo nugrimzdęs į minkštą krėslą, susimąstęs žiūrėdamas į savo arbatos puodelį.

Mopsis [giliai atsidusęs]: Rugsėjis... visada toks kupinas iššūkių. Visi mano mokiniai Mokykloje Nr. 13 tarsi ant skirtingų bangų - vieni energijos pilni, kiti slepiasi kampuose, treti dar nesugeba atsisveikinti su vasaros laisve. O man pačiam sunku prisitaikyti prie naujo ritmo, nors kiekvienais metais kartojasi tas pats.

Vupekas [pakeldamas akis nuo žurnalo]: Natūralu, mielas Mopsi. Tai, ką tik aptarei, yra tipinis adaptacijos sindromas - organizmo atsakas į pokyčius. Neuropsichologiniu požiūriu, tavo smegenys aktyvuoja frontalinius ir limbinės sistemos tinklus, kad perdirbtų naujas rutinas. Šį procesą pirmasis moksliškai aprašė Selje dar 1936 metais kaip trifazį modelį.

Mopsis [šyptelėjęs]: Trifazį modelį... skamba kaip elektros instaliacijos terminai. Bet rimtai, ką daryti, kai jaučiu, kad mano mokiniai atsidūrę skirtingose adaptacijos stadijose? Ir kaip padėti sau?

Kalis tyliai priėjo prie stalo nešinas nauju arbatinuku. Jo judesiai buvo ramūs, tarsi netrikdantys pokalbio, bet kartu ir reikšmingi.

Kalis [lėtai pildamas arbatą į puodelius]: Stoikai mokė, kad prisitaikymui reikia atskirti, kas mūsų kontrolėje ir kas - ne. Seneka laiške Lucijui rašė: "Nėra gero vėjo tam, kuris nežino, į kurį uostą plaukia." Šios dienos arbata - su šalaviju. Žalioji, tamsiai fermentuota, nuo amžių ji padeda išlikti ramiam permainų metu.

Mopsis [ragaudamas arbatą]: Mmm, jaučiu žolelių kartumą ir kažkokį žemišką poskonį... Bet kaip praktiškai tai pritaikyti? Kaip padėti mokiniams, kurie dar neprisitaikę prie mokyklos ritmo? Vieną berniuką vakar radau slapstantis bibliotekoje, nes nespėja prisitaikyti prie naujų pamokų tvarkaraščių.

Vupekas [pasitiesdamas savo užrašus ant stalo]: Tai, ką mes moksliškai vadiname kognityviniu disonansu. Tavo berniukui sunku reorganizuoti savo vidinius laiko modelius. Naujausi neuromokslo tyrimai iš Stanfordo rodo, kad adaptacija prie pokyčių paspartėja, kai žmonės proaktyviai kuria pereinamųjų ritualų praktikas. Tai padeda prefrontalinei žievei efektyviau perprogramuoti rutinas.

Mopsis [sukluso]: Pereinamieji ritualai? Hmmm, gal galėčiau mokiniams sukurti kažką panašaus? Pvz., mažą rytinį ritualą klasėje?

Staiga atsidaro Arbatinės durys, ir įlekia Panka, apsikrovusi krūva popierių, du telefonai rankose, o plaukuose įsipainiojęs rudeninis lapas.

Panka [šnopuodama]: PAVĖLAVAU! Protokolo punktas 13b: "Visi Arbatinės pokalbiai prasideda punktualiai!" Bet jūs NEĮSIVAIZDUOJATE kas rytą dedasi mūsų namuose. Mano vyriausias vėl susikivirčijo su viduriniuoju, o mažylis išpylė jogurtą ant mano vienintelių švarių kelnių, o tada dar "#VėluojančiosMamosMokyklojePagalPanką" tapo trending Instagram!

Visiems tylint, Panka susigriebė, pataisė šukuoseną, išsitraukė užrašų knygutę.

Panka [jau dalykiniu tonu]: Taigi, kuo galiu padėti? Matau, kad aptariate rudeninę adaptaciją. Aš bandžiau sukurti IDEALIĄ rugsėjo sistemą su 25 punktais, kasdieniais tikslais ir spalvų kodais... ir ji VISIŠKAI žlugo per pirmą savaitę. Tačiau mano "Lapkričio adaptacijos strategija" jau gimsta. Chaoso ir tvarkos balansas, žmonės!

Mopsis [šypsodamasis]: Štai kas yra tikrasis prisitaikymas - kai supranti, kad tobulos sistemos nėra. Bet kaip rasti šį balansą?

Iš Arbatinės kampo, kur iki šiol tyliai sėdėjo, pakilo Demiurgas. Jo rankose - dvi nedidelės medinės kėdės.

Demiurgas [teatrališkai]: Gal pabandykime kitaip? Mopsi, tu esi dabar - Mopsis rugsėjo 1-ąją, pilnas nerimo ir nežinios. O čia [pastatydamas kitą kėdę] - Mopsis, kuris jau adaptavosi prie rudens ritmo, ramus ir užtikrintas. Pakalbėk su juo.

Mopsis sumišęs žvilgtelėjo į Vupeką, kuris tik pakėlė antakį, bet nepasakė nieko.

Demiurgas [švelniai]: Tai vaidmenų apkeitimas su savimi pačiu laike. Puiki proga pažvelgti į adaptacijos procesą iš kitos perspektyvos. Tavo kūnas jau žino, kaip jausis prisitaikęs.

Mopsis giliai įkvėpė ir atsisėdo ant pirmos kėdės.

Mopsis [kaip neramus Mopsis]: Aš nerimauju, kad nepavyks suspėti visko. Tiek planų, tiek vaikų, kuriems reikia padėti, tiek pokyčių mokykloje... Nežinau, ar užteks jėgų.

Tada jis persėdo ant antros kėdės.

Mopsis [kaip adaptavęsis Mopsis, ramiu tonu]: Tu prisitaikysi, kaip ir kiekvienais metais. Pirma, sukurk sau rytinį ritualą - 15 minučių su arbata ir dienoraščiu prieš dieną. Antra, surašyk tik tris svarbiausius dienos prioritetus, ne daugiau. Ir svarbiausia - atmink, kad ir tavo mokiniai išgyvena tą patį. Jūsų bendra adaptacija gali tapti jungiančiu, ne skiriančiu dalyku.

Demiurgas [linktelėdamas]: Puiku. Dabar pabandyk pasijusti į tas abi savo dalis vienu metu. Kaip jaučiasi tavo kūnas?

Mopsis [grįždamas į savo vietą, nustebęs]: Keista... jaučiu tarsi šilumą krūtinėje. Lyg būčiau sau pačiam draugas, ne priešas. Niekada anksčiau taip nežiūrėjau į rudeninę adaptaciją.

Vupekas: Būtent to moko streso tolerancijos tyrimai - įgūdis palaikyti save pokyčių metu yra stipriausias adaptacijos katalizatorius.

Kalis [tyliai šypsodamasis]: Kinų išmintis sako: "Bambuko stiprybė - jo lankstume." Ir dar - mūsų arbatos ritualas yra tas nekintantis taškas, aplink kurį sukasi visi pokyčiai.

Arbatinėje įsivyravo jauki tyla, visi gurkšnojo arbatą, kol Panka staiga pašoko.

Panka [žvilgtelėjusi į laikrodį]: PROTOKOLO PUNKTAS 27B! "Motinos privalo pasiimti vaikus iš darželio laiku!" Turiu bėgti! Bet užfiksuoju - rytoj pradedu naują adaptacijos eksperimentą: "Minimalaus protokolo sistema", tik 3 taisyklės per dieną! #MažiauYraDaugiau #PankosPermainos

Panka išlėkė taip pat audringai, kaip ir atėjo, palikdama besišypsančius arbatos gėrėjus.

Mopsis [susimąstęs]: Manau, iš šio pokalbio išsinešu vieną svarbią mintį - pokyčiai neišvengiami, bet mano santykis su jais - mano rankose. Pabandysiu rytoj klasėje pasiūlyti mokiniams sukurti savo adaptacijos ritualus. Ir pradėsiu nuo savęs.

Kalio pastabos:

Adaptacija prie pokyčių – natūrali žmogaus reakcija į besikeičiančią aplinką. Hansas Selye (1936) aprašė fiziologinį streso ir adaptacijos procesą, kuris vyksta trimis fazėmis – aliarmo, atsparumo ir išsekimo ((1936) aprašė bendrą adaptacijos sindromą (General Adaptation Syndrome, GAS). Šiuolaikiniai tyrimai pabrėžia, kad psichologinė adaptacija priklauso nuo gebėjimo kurti naujas rutinas, išlaikyti prasmės pojūtį ir emocinę pusiausvyrą.

Terminai:

• Adaptacijos sindromas - organizmo atsakas į stresorius, fiziologinių ir psichologinių reakcijų visuma
• Kognityvinis prisitaikymas - protinių schemų ir modelių pertvarkymas naujoms situacijoms
• Pereinamieji ritualai - praktikos, padedančios palengvinti perėjimą iš vienos būsenos į kitą

Šaltiniai:

• Selye, H. (1936). A syndrome produced by diverse nocuous agents. Nature, 138, 32.
• Lazarus, R.S. & Folkman, S. (1984). Stress, appraisal, and coping. Springer.
• Davidson, R.J. & McEwen, B.S. (2012). Social influences on neuroplasticity. Nature Neuroscience, 15, 689–695.
• Kabat-Zinn, J. (2003). Mindfulness-based interventions in context. Clinical Psychology: Science and Practice, 10, 144-156.

Praktiniai patarimai:

1. Kurkite pereinamųjų ritualų praktikas - mažas rutinas, padedančias pereiti iš vienos veiklos į kitą
2. Ribokite prioritetų skaičių pokyčių metu - 3 svarbiausi dalykai per dieną
3. Stebėkite savo fizinę būseną ir skirkite laiko atsinaujinimui