[VIETA: Psichodramos Arbatinė] [LAIKAS: Lapkričio tamsa, 2025 m. lapkričio 5 d., antradienis] [PARENGĖ: Kalis]
Lapkričio tamsa apgaubia Arbatinę, o viduje ant medinio stalo kruopščiai išdėlioti arbatos lapeliai sudaro netaisyklingo rato siluetą – tarsi užbaigtą, bet neuždarytą ratą. Šalia stovi puodelis rūkstančios pu-erh arbatos, jos gilų, žemės aromatą pripildęs erdvę. Pro langą matyti vos keletas šviečiančių langų Kvartaliuke – dauguma jau pasitraukė į savo namų šilumą.
Arbatos lapeliai apie priėmimą
🍃 Priėmimas nėra atsisakymas keisti. Tai pripažinimas, kad kai kurie dalykai – skyrybos, pokyčiai, netikėtumai – jau įvyko. Priimame ne tam, kad sustotume, bet tam, kad galėtume žengti toliau be nešamos praeities naštos.
🍃 Stoikai sakė: "Ta pati kliūtis, kuri blokuoja kelią, ir yra kelias." Kvartaliuke skyrybų skausmas gali tapti nauju santykių su savimi pagrindu. Mokykloje netikėtas pokyčių pasipriešinimas – savimonės pabudimo momentu. Tai, ko negalime pakeisti, gali pakeisti mus.
🍃 Priėmimas prasideda nuo kūno, ne nuo proto. Egzistencinė filosofija moko: mes esame įkūnyti pasaulyje. Pirmiausia reikia priimti kvėpavimą šiandien, žingsnį šį rytą, arbatos skonį šią akimirką. Ir tik tada – didžiuosius gyvenimo faktus.
🍃 Budizmo išmintis primena: laikymasis už to, kas praėjo, yra kaip laikyti įkaitusį anglies gabalą – daugiau skauda tau, ne tam, kam norėtum mesti. Priimti reiškia ne užmiršti, o paleisti – leidžiant prasmėms transformuotis, o ne “įšalti” gailintis ir pykstant.
🍃 Vienuolika mano kalendoriaus dienų atgal Franklis rašė: "Tarp akimirkos, kai mums kas nors nutinka, ir mūsų reakcijos į tai, yra erdvė. Toje erdvėje slypi mūsų galimybė rinktis atsaką. O tame atsake – mūsų laisvė." Priėmimas yra ta erdvė prieš atsaką.
Po lapeliais paliekamas paprastas užrašas:
Priėmimas nėra pasiduoti. Tai budrus ramumas ties tuo, kas yra, su atvira širdimi tam, kas gali būti. Kai priimame tai, ko negalime pakeisti, mes atsiveriame tam, ką galime kurti.
Arbata jau atvėsusi. Rytoj – nauji lapeliai apie viltį tamsoje.