🧠 Perfekcionizmas - kada tobulybės siekis kenkia?

[VIETA: Psichodramos Arbatinė]

[LAIKAS: 2025-10-15, trečiadienio popietė]

[DALYVIAI: Mopsis, Vupekas, Kalis, Panka]

Arbatinėje sklandė švelnus jazminų ir levandų aromatas. Pro langus krintančios saulės spinduliai nudažė medinį stalą šiltais rudeniniais atspalviais. Mopsis sėdėjo susimąstęs, pirštu vedžiodamas ratilą po ratilo ant arbatos puodelio krašto, kol Kalis kruopščiai ruošė naują arbatos mišinį.

Mopsis [atsidusęs]: Šiandien Garažiuke turėjau ilgą pokalbį su Benu. Jo MoodTrack aplikacija patyrė nesėkmę testavimo metu, kai išaiškėjo rimtų klaidų... Bet vietoj to, kad priimtų kritiką ir tęstų darbus, jis beveik norėjo viską mesti. Sakė, kad jei negali padaryti tobulai, geriau visai nedaryti.

Vupekas [žvilgteldamas į Mopsį virš savo akinių]: Klasikinis neadaptyvaus perfekcionizmo atvejis. Įdomu, kad tai tampa vis dažnesniu reiškiniu mūsų visuomenėje, ypač tarp jaunimo.

Mopsis [pasitraukdamas puodelį arčiau savęs]: Kas tiksliai yra neadaptyvus perfekcionizmas? Ir kada apskritai tobulybės siekis iš naudingo tampa žalingu?

Vupekas [ištiesdamas ranką link knygų lentynos]: Leisk man tau paaiškinti. Psichologijoje skiriamos dvi pagrindinės perfekcionizmo formos: adaptyvus perfekcionizmas ir neadaptyvus (maladaptive) perfekcionizmas. Adaptyvus perfekcionizmas – tai sveiki aukšti asmeniniai standartai, kurie motyvuoja tobulėti ir siekti puikių rezultatų. Tuo tarpu neadaptyvus perfekcionizmas – tai rigidiški, pernelyg aukšti standartai, kuriuos lydi baimė suklysti ir nuolatinis savęs kritikavimas.

Kalis padėjo garuojančius puodelius ant stalo. Arbatos spalva buvo neįprastai violetinė, su smėlio spalvos nuosėdomis dugne.

Kalis [tyliai šypsodamasis]: Jungas rašė: "Tobulybė priklauso dievams; žmonių užduotis – stengtis, bet nesitikėti tobulybės." Ši arbata – "Netobuloji harmonija", japonų wabi-sabi principams pagerbti. Matote šias smėlio nuosėdas dugne? Japonų estetikoje tokios smulkios netobulybės vadinamos wabi-sabi – grožiu, slypinčiu netvarkoje.

Mopsis [žiūrėdamas į arbatos puodelį]: Wabi-sabi... tas japonų netobulumo grožio principas? Girdėjau apie jį, bet kaip tai susiję su mūsų psichologine perfekcionizmo problema?

Vupekas: Neurologiškai žiūrint, neadaptyvus perfekcionizmas siejamas su obsesinio-kompulsinio spektro sutrikimais. fMRI tyrimais matome padidėjusį anteriorinės cingulinės žievės ir orbitofrontalinės žievės aktyvumą – smegenų sritys, susijusios su klaidų pastebėjimu ir nerimu. Tai apsunkina individo gebėjimą priimti netobulumus ir adaptuotis prie nesėkmių.

Kalis: O wabi-sabi filosofija mokė, kad netobulumas, laikinumas ir nepilnumas yra gyvenimo dalis. Netobulumas ne tik priimtinas, bet ir vertingas, nes jame slypi unikalumas. XV a. arbatos ceremonijos meistras Sen no Rikyū specialiai rinkdavosi indus su mažais defektais, kad primintų mums apie harmonijos svarbą.

Mopsis: Hmm, suprantu. Gal problema ta, kad Benas negeba atskirti, kada jo perfekcionizmas padeda, o kada kenkia? Juk siekti kokybės – nėra blogai?

Vupekas: Taip, riba čia subtili. Moksliškai kalbant, adaptyvų perfekcionizmą nuo neadaptyvaus skiria keli esminiai faktoriai. Adaptyvus perfekcionizmas orientuotas į procesą, o ne tik į rezultatą. Neadaptyvus – į absoliučią baigtį, kuri dažnai nerealistiška. Pastarasis taip pat asocijuojasi su stipriu socialiniu nerimu bei baime būti įvertintam.

Mopsis [siurbčiodamas arbatą]: Iš savo praktikos pastebėjau, kad mokiniai, kurie negali pakęsti netobulumų, dažnai vengia naujų iššūkių. Viena mergaitė atsisakė dalyvauti muzikos konkurse, nes bijojo, kad nesugebės atlikti kūrinio tobulai, nors mokytoja sakė, kad ji labai talentinga...

Vupekas: Būtent. Tai vienas ryškiausių neadaptyvaus perfekcionizmo požymių – paralysis by analysis arba lietuviškai – paralyžius dėl analizės. Žmogus taip bijo suklysti, kad geriau išvis nieko nedaro. Tyrimai rodo, kad toks perfekcionizmas mažina produktyvumą ir kūrybiškumą, bei didina emocinio išsekimo riziką.

Kalis [ramiai maišydamas arbatą šaukšteliu]: Budizmas siūlo "pradedančiojo proto" praktiką. Japonai tai vadina "shoshin" – būsena, kai žmogus atsiveria naujovėms be išankstinių nuostatų ir baimių. XVI a. arbatos meistrai teigė, kad kiekviena arbatos ceremonija turi būti unikali ir nepakartojama – "ichigo ichie" – viena akimirka, vienas susitikimas.

Tuo momentu į Arbatinę įlėkė Panka, nešina didžiule šūsnimi popierių ir trimis planšetėmis vienu metu.

Panka [skubėdama prie stalo]: PROTOKOLO PUNKTAS 42.7B! "Organizacijos tobulėjimas per patikimą duomenų valdymą!" O JŪSŲ lūpomis - kalbate apie perfekcionizmą? Aš TURĖČIAU būti šio pokalbio EKSPERTĖ! Aš, kuri TRIS KARTUS perrašė "Lapkričio adaptacijos strategijos" dokumentą, nes šriftas atrodė "nepakankamai profesionalus"! #PerfekcionistųProblemos

Panka greitai padeda popierius ant stalo, išsitraukia spalvotus žymeklius ir pradeda žymėti.

Panka [brėždama sudėtingą schemą]: Žinote, mano vyriausias vaikas – IRGI tobulybės siekėjas. Pernai VERKĖ, kai gavo 9, ne 10. Tada pasodinau jį žiūrėti tuos "fail compilation" video YouTube. GERIAUSIAS. TERAPINIS. METODAS. EVER!

Mopsis [šypsodamasis]: Įdomu, kad paminėjai. Aš su savo mokiniais dažnai naudoju "klaidos šventimo" praktiką. Mes turime specialią sieną, kur kiekvienas užrašo savo didžiausią klaidą ir ką iš jos išmoko.

Vupekas: Moksliniai tyrimai patvirtina tokių intervencijų efektyvumą. Flett ir Hewitt (2020) tyrimas parodė, kad kognityvinio elgesio terapijos metodai, orientuoti į perfekcionistinių įsitikinimų restruktūrizavimą, padeda 67% pacientų. Taip pat grupinės terapijos, kuriose žmonės dalijasi savo nesėkmėmis, reikšmingai mažina neadaptyvų perfekcionizmą.

Kalis [tyliai žiūrėdamas pro langą]: Kinų taosistai turi posakį: "Puodas naudingas dėl savo tuštumos." Tobulumą galime vertinti ne kaip galutinį tašką, bet kaip kelią. Kai 1954-aisiais klausinėjo japonų keramikos meistrą Hamada Shoji apie jo darbo tobulumą, jis atsakė: "Tobulumas pasiekiamas ne tada, kai nebėra ko pridėti, bet kai nebėra ką atimti."

Mopsis: Kaip manote, ką turėčiau patarti Benui dėl jo aplikacijos?

Vupekas: Jo atveju reikėtų pakeisti sėkmės apibrėžimą. Tyrimai rodo, kad neadaptyvūs perfekcionistai dažnai vadovaujasi "viskas arba nieko" mąstymu. Padėk jam pamatyti klaidas kaip natūralią produkto evoliucijos dalį, ne kaip nesėkmę. Google, pavyzdžiui, netgi turi "sėkmingų nesėkmių" programą, kuri skatina darbuotojus rizikuoti ir mokytis iš klaidų.

Panka [pakeldama akis nuo savo lapų]: OMG, tiksliai! Aš sukūriau ABSOLIUČIAI TOBULĄ "Lapkričio adaptacijos strategiją" po to, kai SUDEGINAU tris ankstesnes versijas! #SėkmingaNesėkmė! Galiu atsiųsti PDF! Su spalvotu kodu! Ir grafikais!

Mopsis [švelniai juokdamasis]: Dėkui, Panka. Manau, kad svarbiausia yra padėti Benui atskirti, kada jo perfekcionizmas padeda kurti geresnį produktą, o kada trukdo jam apskritai judėti į priekį.

Kalis [ištraukdamas seną knygelę odiniu viršeliu]: 1643 metais japonų poezijos meistras Matsuo Bashō rašė: "Tobulame eilėraštyje visada turi būti viena netobula eilutė – tai langas, pro kurį įeina dvasia." Gal Beno aplikacijos klaidos yra būtent tas langas?

Vupekas [linktelėdamas]: Psichologiškai žvelgiant, svarbu mokyti savęs užuojautos – tai sveiko santykio su savimi pagrindas. Tyrimai rodo, kad savęs užuojauta mažina depresinius simptomus, nerimą ir savęs kritikavimą – visus perfekcionizmui būdingus reiškinius.

Mopsis [susimąstęs]: Manau, bandysiu su Benu aptarti tiek adaptyvaus, tiek neadaptyvaus perfekcionizmo savybes. Padėsiu jam atskirti, kuri jo dalis motyvuoja tobulėti, o kuri – kelia kančią. Ir pabrėšiu, kad geriausios aplikacijos pasaulyje nuolat tobulėja – jų kūrėjai priima nesėkmes kaip būtiną tobulėjimo dalį.

Vupekas: Teisingai. Galutinis tikslas – ne eliminuoti siekį tobulėti, bet transformuoti jį iš rigidiško, baudžiančio proceso į lankstų, pozityvų augimą.

Kalis [tyliai pilstydamas dar vieną arbatos puodelį]: Wabi-sabi moko, kad grožis slypi netobulume, neužbaigtume ir laikinume. Tavo jaunasis programuotojas kuria produktą, kuris seka žmonių nuotaikas – o kas gali būti labiau kintantis nei žmogaus emocijos? Galbūt jo kūriniui reikia būtent tos netobulumo dvasios.

Panka [žiūrėdama į laikrodį telefone]: AJA! Jau 16:40! PROTOKOLAS reikalauja pasiimti jaunesnįjį iš muzikos! Užfiksuoju: perfekcionizmas – kartais gerai, kartais ne, svarbiausia BALANSAS. Kaip mano naujoje knygoje – "Chaoso ir tvarkos darna pagal Panką"! #NeTobulaIrLaiminga

Panka skubiai susikrovė popierius į kuprinę, paliko vieną planšetę ant stalo ir išlėkė pro duris.

Mopsis [nusijuokęs]: Ji visai teisi. Svarbiausia – balansas. Tobulybės siekis gali būti nuostabus variklis, bet jei jis tampa grandinėmis, tenka išmokti jas nusimesti.

KALIO PASTABOS:

Perfekcionizmas – sudėtingas psichologinis reiškinys, turintis tiek adaptyvių, tiek neadaptyvių aspektų. Adaptyvus perfekcionizmas skatina tobulėjimą ir kokybę, o neadaptyvus – sukelia disfunkcinius įsitikinimus, nerimą ir vengimo elgesį. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad neadaptyvus perfekcionizmas siejamas su didesniais depresijos, nerimo sutrikimų ir perdegimo rizikos rodikliais, tačiau jis gali būti keičiamas per kognityvines intervencijas ir savęs užuojautos praktikas.

Terminai:

• Adaptyvus perfekcionizmas – sveikos aukštos asmeninės standartų, orientuotų į procesą ir augimą
• Neadaptyvus perfekcionizmas – rigidiški, pernelyg aukšti standartai, lydimi baimės suklysti
• Wabi-sabi – japonų estetikos ir filosofijos koncepcija, vertinanti netobulumą, laikinumą ir nepilnumą

Šaltiniai:

• Flett, G. L., & Hewitt, P. L. (2020). The perfectionism pandemic meets COVID-19: Understanding the stress, distress, and problems in living for perfectionists during the global health crisis. Journal of Concurrent Disorders, 2(1), 80-105.
• Curran, T., & Hill, A. P. (2019). Perfectionism is increasing over time: A meta-analysis of birth cohort differences from 1989 to 2016. Psychological Bulletin, 145(4), 410-429.
• Neff, K. D., & Germer, C. K. (2018). The mindful self-compassion workbook: A proven way to accept yourself, build inner strength, and thrive. Guilford Publications.
• Limburg, K., Watson, H. J., Hagger, M. S., & Egan, S. J. (2017). The relationship between perfectionism and psychopathology: A meta-analysis. Journal of Clinical Psychology, 73(10), 1301-1326.

Praktiniai patarimai:

1. Skirkite "tobulėjimą" nuo "tobulybės" – pirmasis yra procesas, antrasis – neįmanomas galutinis taškas
2. Praktikuokite "gana gerą" požiūrį tam tikrose gyvenimo srityse – eksperimentuokite su sąmoningu netobulumu
3. Švenčiame klaidas kaip augimo galimybes, fiksuokite, ko iš jų išmokote
4. Keiskite "viskas arba nieko" mąstymą į laipsniškesnį sėkmės vertinimą