Trys pamokos, kurias mokytojai dažniausiai pamiršta vasaros pradžioje

PDF priemonės:

Mokslo metams pasibaigus, tylos ir ramybės momentai tampa nepaprastai vertingi. Tačiau kartais net ir tyliausią vasaros dieną galime praleisti, jei nežinome, kaip į ją įsiklausyti.

Kai paskutiniai skambučiai nutyla ir mokyklos koridoriai ištuštėja, daugelis mokytojų atsidūsta lengviau: "Pagaliau vasara!" Tačiau po kelių savaičių keistas jausmas ima gniaužti krūtinę. Vieni šį jausmą vadina "mokytojo post-stresu", kiti – tiesiog "neužbaigtumo sindromu". Kad ir koks būtų pavadinimas, šis reiškinys yra realus ir kasmet paliečia daugybę pedagogų.

Per 15 metų darbo su mokytojais pastebėjau tris esmines pamokas, kurias dažniausiai pamirštame pačioje vasaros pradžioje. Šios pamokos nėra sudėtingos, bet jų ignoravimas gali kainuoti brangiai – prarastą atsinaujinimo galimybę ir neišnaudotą profesinio augimo potencialą.

1. Užbaigti praėjusius mokslo metus psichologiškai, ne tik formaliai

Birželio pabaiga oficialiai užbaigia mokslo metus. Dokumentai sutvarkyti, pažymiai suvesti, ataskaitų formos užpildytos. Tačiau buvę mokslo metai dažnai lieka psichologiškai neužbaigti. Tai reiškia, kad mokytojas:

• Neša su savimi neišspręstas situacijas. Konfliktas su mokiniu, sudėtingas pokalbis su tėvais, nesutarimas su kolega – visi šie neišspręsti momentai kaupiasi kaip emocinis bagažas.
• Neįvertina savo pasiekimų. Mokytojai puikiai žino mokinių pasiekimus, bet retai skiria laiko apmąstyti savo profesinį augimą.
• Neatleidžia sau klaidų. Nepavykusios pamokos, neįgyvendinti planai, netobuli sprendimai – visa tai gali tapti savęs kaltinimo šaltiniu, net jei to sąmoningai nepripažįstame.

Praktinis sprendimas: Sukurkite sau "Mokslo metų užbaigimo ritualą". Tai gali būti tiesiog valanda laiko su užrašų knygute, kai surašote:

1. Tris didžiausius šių metų iššūkius ir ko iš jų išmokote
2. Tris pasiekimus, kuriais galite didžiuotis (net jei jie atrodo maži!)
3. Tris dalykus, kuriuos atleidžiate sau iš šių metų

"Mano didžiausias šių metų pasiekimas buvo ne tai, kad 8b klasė pasiekė aukštų rezultatų matematikos olimpiadoje, bet tai, kad atradau būdą, kaip užmegzti ryšį su mokiniu, kuris nuo pat metų pradžios atsisakė įsitraukti į mokymosi procesą." – Formulė Algebrienė, matematikos mokytoja

2. Suplanuoti poilsį taip pat rimtai, kaip ir darbą

Kiek kartų vasaros pabaigoje esate sau sakę: "Kaip greitai prabėgo! Visai nepailsėjau..."? Šis jausmas dažniausiai kyla dėl to, kad poilsiui neskiriame tiek dėmesio, kiek skiriame darbui.

Daugelis mokytojų yra puikūs planavimo specialistai, kai kalbama apie pamokas, renginius ar projektus. Tačiau vasarą šie įgūdžiai tarsi išsijungia. Rezultatas:

• Atidėliojimo efektas: "Pagaliau galiu pailsėti... rytoj. Šiandien dar sutvarkysiu tuos darbus..."
• Reaktyvus laisvalaikis: vietoj sąmoningo atsipalaidavimo tiesiog reaguojame į aplinkybes – socialinių tinklų naršymas, televizorius, atsitiktinės veiklos.
• Poilsio perfekcionizmas: kai pagaliau poilsiaujame, jaučiame spaudimą "idealiai pailsėti" – padaryti viską, ko nespėjome per metus.

Praktinis sprendimas: Sudarykite "Atsinaujinimo planą" pirmosioms trims vasaros savaitėms. Įtraukite:

1. Fizinio atsistatymo elementus (miegas, mityba, judesys)
2. Emocinio atsinaujinimo veiklas (kas jus džiugina ir atpalaiduoja)
3. Socialinio ryšio momentus (su artimaisiais, ne kolegomis!)
4. "Neveikimo" laiką (tiesiog BŪTI, be tikslo ar plano)

"Pirmas dvi vasaros savaites mano kalendoriuje matote užrašą „Rezervuota poilsiui". Tai taip pat svarbus susitikimas, kaip ir su direktoriumi – tik šis susitikimas su savimi." – Knygius Literatūrovas, lietuvių kalbos mokytojas

3. Atskirkite profesinį augimą nuo darbo

Dažnas mokytojas vasarą planuoja "pasiruošti kitiems mokslo metams" – peržiūrėti programas, atnaujinti medžiagą, sukurti naujų užduočių. Tai svarbu, bet tokia veikla nėra profesinis augimas – tai tiesiog darbo tęsinys.

Tikras profesinis augimas vyksta kitoje dimensijoje:

• Naujų perspektyvų atradimas, ne tik naujų užduočių kūrimas
• Savęs kaip žmogaus, ne tik mokytojo, pažinimas
• Giluminis ryšys su savo profesijos esme, ne tik jos išoriniais atributais

Šis skirtumas ypač svarbus vasarą, kai turime retą galimybę atsitraukti ir pažvelgti į savo profesiją iš toliau.

Praktinis sprendimas: skirkite bent vieną dieną per mėnesį "profesinės šerdies dienai". Tą dieną:

1. Perskaitykite tekstą, kuris primintų, kodėl pasirinkote mokytojo profesiją
2. Užduokite sau giluminį klausimą (pvz., "Kas mane tikrai džiugina mokytojo darbe?")
3. Išbandykite ką nors visiškai nauja, kas nėra tiesiogiai susiję su jūsų dėstomu dalyku

"Vasarą skaitau knygas, kurios nėra apie matematiką. Tai padeda man priminti, kad prieš tapdama matematikos mokytoja, esu žmogus su plačiais interesais. Šis suvokimas padeda man geriau suprasti savo mokinius, kurie taip pat nėra vien tik matematikos mokiniai." – Formulė Algebrienė

Vasara kaip mokytojo augimo metas

Jei pavyktų šias tris pamokas pritaikyti pačioje vasaros pradžioje, likusios savaitės įgautų kitokią kokybę. Vietoj neapibrėžto laiko tarpsnio tarp mokslo metų, vasara taptų tikslingai išnaudotu atsinaujinimo periodu.

Nes mokytojo profesija nėra tik tai, ką darome klasėje. Ji apima visą mūsų esybę, įskaitant ir tai, kaip mokomės prižiūrėti save, kad galėtume geriau rūpintis kitais.

Kaip sakė vienas išmintingas pedagogas: "Mokytojas, kuris nemoka išmokyti savęs, negali išmokyti kitų."