Sekmadienio vakaras ištirpsta dar neprasidėjus pirmadieniui

Šis straipsnis skirtas mokytojams, kurie pažįsta tą ypatų jausmą, kai ramaus sekmadienio vakaro šešėlyje jau kyšo pirmadienio nerimas

🪟 Langas į vidų

Formulė Algebrienė stovi prie virtuvės lango, žiūri į tamsėjantį mokyklos Nr. 13 kiemą. Ant stalo guli atversta matematikos metodikos knyga – ketino skaityti, bet jau pusvalandis praėjo, o ji vis dar toje pačioje vietoje. Kompiuteris užvertas, darbalapiai susidėti, bet mintys vis dar sukasi apie rytojaus pamokas ir tą sudėtingą 8B klasę.

Ar pažįstate tą jausmą – kai sekmadienio ramybė prasideda nykti gerokai prieš pirmadienį? Kai dar nė vienas žadintuvas neskambėjo, bet širdis jau plaka truputį greičiau?

Ši būsena neturi oficialaus vardo pedagoginės psichologijos vadovėliuose, bet ją tyliai pažįsta tūkstančiai mokytojų visame pasaulyje. Vadinkime ją sekmadienio slenksčio sindromu.

🧩 Problemos esmė: pereinamojo nerimo anatomija

Sekmadienio sindromas – tai ypatingas nerimo tipas, kuris atsiranda pereinamaisiais momentais tarp poilsio ir veiklos. Mūsų smegenys, prisitaikydamos prie gyvenimo ritmo, pradeda „pasiruošimo" procesą dar iki realaus poreikio.

Mokytojui pirmadienio rytas reiškia ne tik grįžimą į įprastą rutiną. Tai emocinio kontakto su daugybe skirtingų žmonių atnaujinimas: 30 devintokų, kurie per savaitgalį pergyveno savo dramas, kolegų, kurie turi naujienų ir rūpesčių, administracijos, kuri laukia planų ir ataskaitų.

"Kartais jaučiuosi lyg ruošiuosi spektakliui, kuriame reikia vaidinti 20 skirtingų vaidmenų vienu metu," – taip apibūdina šį jausmą Knygius Literatūrovas.

Tai ne paprastas nuovargis ar tingumas. Tai susidvejinimo būsena: viena mūsų dalis nori išlikti ramybės ir vienatvės zonoje, kita supranta, kad rytoj reikės būti energingam, empatiškam ir kūrybingam daugelio žmonių akivaizdoje.

🧠 Psichologinė įžvalga: kada laukimas įtemptesnis už realybę

Psichologijoje tai vadinama anticipaciniu nerimu – išgyvename tai, kas dar neįvyko, bet ko laukiame. Mūsų smegenys, besistengdamos apsaugoti mus nuo netikėtumų, pradeda modeliuoti ateities scenarijus.

Kognityvinės elgesio terapijos grandinė šiuo atveju atrodo taip: Mintis ("Rytoj vėl ta sudėtinga klasė") → Emocija (nerimas, įtampa) → Kūnas (įtempti pečių raumenys, sunkumas krūtinėje) → Elgesys (nekontroliuojamas pamokų planavimas ar, priešingai, vengimas bet ko susijusio su darbu)

Dažniausi trigeriai:

• Nebaigti darbo projektai, kurie "spaudžia" iš pirmadienio pusės
• Neišsakytos emocijos ar konfliktai darbe
• Pernelyg aukšti savęs lūkesčiai naujai savaitei
• Savaitgalio "nutekėjimas" į darbo sferą (el. pašto tikrinimas, online diskusijos)

🪴 Penki sekmadienio vakaro ritualai

1. Savo sekmadienio ceremonija

Sukurkite vieną veiklą, kuri vyksta tik sekmadienį ir nėra susijusi su darbu. Tai gali būti trumpas balso įrašas sau apie savaitės įspūdžius, mėgstamos dainos klausymas su puodeliu arbatos, ar 15 minučių vaikščiojimas be konkretaus tikslo.

"Aš sau skaitau vaikiškas pasakas. Tai man primena, kad pasaulyje yra daug paprastų, gerų dalykų," – dalinasi patirtimi Šaunuolė Linksmoji.

2. Mažoji neužbaigtumo dovana

Palikite vieną lengvą, malonų darbelį pirmadieniui. Ne kaip naštą, o kaip dovaną sau rytojui. Tai gali būti spalvotų pieštukų sudėliojimas, gėlės palaistymas kabinete ar švaraus kavos puodelio pastatymas ant stalo.

Psichologiškai tai padeda jaustis pasiruošusiam susitikti su pirmadieņiu, o ne įkalintam jo rutinoje.

3. "Ne-veiksmų" planas

Užsirašykite trumpą sąrašą, ko tikrai nedarysite pirmadienį. Pavyzdžiui: "Netikrinsiu el. pašto pirmą valandą," "Nevertinsiu namų darbų per pietų pertrauką," "Neprisiimsiu papildomų susitikimų."

Tai grąžina kontrolės jausmą – jūs sprendžiate, o ne tik reaguojate į kieno nors lūkesčius.

4. Sekmadienio ryšio žmogus

Parašykite trumpą žinutę žmogui (kolegai, draugui, šeimos nariui), kuris taip pat laukia pirmadienio. Ne skundimąsi, o paprastą palinkėjimą ar palaikymo žodį.

Ryšys su kitu žmogumi sumažina izoliacijos jausmą ir primena, kad jūs ne vieni išgyvenate perėjimus.

5. Šilumos akimirka

Prieš miegą skirkit 3-5 minutes atminti, kas praėjusią savaitę buvo gera, prasminga ar malonu. Neieškokite didelių pergalių – užtenka ir mažų momentų: mokinio šypsenos, kolegės komplimento, sėkmingo paaiškinimo.

Tai refleksija be kaltės – ne tai, kas nepavyko, o tai, kas pavyko.

📅 Praktinis įrankis: sekmadienio perėjimų žurnalas

Padalinkite popieriaus lapą į keturis langelius:

Ką palieku (sekmadienio, savaitgalio energija)

Ką priimu (pirmadienio realijas)

Ką atidedu (ką galiu spręsti vėliau)

Ką pasitinku (ko laukiu su šypsena)

Užpildymas trunka 5-10 minučių, bet padeda sąmoningai pereiti iš vienos būsenos į kitą.

🎻 Sekmadienio vakaro melodija

Direktorė Auklėtienė kartą pasakė: "Aš tik noriu sekmadienio, kuris skamba kaip smuikas, o ne kaip žadintuvas."

Sukurkite savo sekmadienio perėjimo ceremoniją – be spaudimo, be tobulumo, bet su švelnumu sau. Jūs esate ne tik mokytojas, bet ir žmogus, kuriam priklauso ramus, nuoseklus pasiruošimas naujai savaitei.

Atminkite: sekmadienio nerimas nereiškia, kad nemėgstate savo darbo. Tai reiškia, kad rūpitės, kad jums svarbu gerai atlikti savo misiją. O tai jau yra gražu.

Diskusijos klausimas jums: Kokį sekmadienio perėjimo ritualą jau turite ar norėtumėte išbandyti? Pasidalinkite Kabineto bendruomenėje – galbūt jūsų patirtis įkvėps kitus kolegas.