Mokytojo poilsio 5 žingsniai į tikras atostogas
Kodėl sunku pereiti į poilsio režimą?
Mokslo metai baigėsi, pažymiai išvesti, ataskaitos atiduotos, bet kažkodėl galvoje vis dar skamba mokinių balsai, nebaigti projektai ir šimtas dalykų, kuriuos "dar reikėtų padaryti". Pažįstate šią būseną? Tai visiškai normalu. Mokytojo smegenys per mokslo metus įpranta veikti aukštu tempu, nuolat planuoti, spręsti problemas, būti budriame režime, ir staiga... tyla. Ši permaina neįvyksta akimirksniu.
Bandymų Meistras, mūsų chemijos mokytojas Mokykloje Nr. 13, praeitą vasarą pastebėjo įdomų dalyką: "Pirmas dvi atostogų savaites jaučiuosi taip, lyg važiuočiau automobiliu, kuris staiga sustojo, bet inercija vis dar neša į priekį. Kūnas ilsisi, bet galva ne."
Pedagoginė praktika rodo, kad daugumai mokytojų reikia 5-10 dienų visiškai "išsikrauti" po intensyvių mokslo metų. Tai nėra tinginystė ar nesugebėjimas atsipalaiduoti – tai natūrali organizmo reakcija į ilgalaikį dėmesio koncentravimą ir emocinį įsitraukimą.
1 žingsnis. Pripažink, kad tau sunku ilsėtis
"Kaip aš galiu ilsėtis, kai Petriukas dar neperskaitė knygos?" "Reikia paruošti naują metodiką kitiems metams..." "Galėčiau peržiūrėti programą..." Atpažįstate šiuos vidinio kritiko balsus?
Formulė Algebrienė, matematikos mokytoja, kartą per mokytojų susirinkimą prisipažino: "Jaučiu gėdą, kai pirmą atostogų savaitę tiesiog guliu ir žiūriu į lubas. Atrodo, kad visi kiti kažką veikia, keliauja, mokosi..."
Tačiau įdomu tai, kad po jos žodžių kabinete stojo tyla, o paskui – palengvėjimo atodūsių banga. Pasirodo, daugelis kolegų išgyveno tą patį.
Pirmasis žingsnis į tikrą poilsį – pripažinti, kad perėjimas į atostogų režimą yra įgūdis, kurį reikia lavinti, o ne automatinė būsena. Jei jaučiate, kad sunku "išjungti" mokytojo režimą – tai ne jūsų trūkumas, o tiesiog natūrali profesijos dalis.
2 žingsnis. Atostogų planas be spaudimo
Tradicinis planavimas dažniausiai orientuojasi į užduotis: ką padaryti, kiek nuveikti, kokius tikslus pasiekti. Tačiau atostogoms reikia visiškai kitokio planavimo.
Knygius Literatūrovas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, prieš keletą metų pakeitė savo požiūrį: "Anksčiau mano atostogų planas būdavo dar ilgesnis nei mokslo metais. Perskaityti 10 knygų, aplankyti 5 miestus, sutvarkyti namą... Dabar planuoju kitaip – pagal savijautą."
Pabandykite sukurti ne užduočių, o pojūčių planą:
- Kaip noriu jaustis rytais? (Galbūt ramiai, be skubėjimo?)
- Kokį fizinį pojūtį noriu patirti? (Galbūt vėsaus vandens, saulės šilumos?)
- Kokią emocinę būseną noriu puoselėti? (Galbūt žaismingumą, lengvumą?)
Sukurkite labai laisvą, malonią dienotvarkę – ne tam, kad kontroliuotumėte laiką, bet kad suteiktumėte sau saugumo jausmą. Pavyzdžiui:
- Rytas: lėta kava/arbata, 15 min. pasėdėjimas terasoje
- Diena: bent 30 min. judėjimas (koks patinka)
- Vakaras: maloni veikla be ekranų
3 žingsnis. Atjungimo įpročiai
Šiuolaikiniam mokytojui sunku atsiriboti nuo technologijų – el. dienynas, el. paštas, socialiniai tinklai, kolegų grupės. Tačiau tyrimai rodo, kad ekranų laikas stimuliuoja tas pačias smegenų dalis, kurios aktyvios darbo metu, todėl tikras atsipalaidavimas neįvyksta.
Atlasaitė, geografijos mokytoja, praėjusią vasarą bandė eksperimentą: "Pirmą kartą gyvenime padariau skaitmeninį detoksą. Pirmosios trys dienos buvo siaubingos – nuolat siekiau telefono. Bet po savaitės pajutau kažką neįtikėtino – tarsi būčiau nusimetusi neregimą kuprinę."
Praktiniai žingsniai skaitmeniniam atjungimui:
- Išjunkite darbo pranešimus
- Nustatykite konkrečius laikus el. paštui tikrinti (o gal išvis pabandykite savaitę be jo?)
- Pakeiskite ekrano laiką kūno laiku – pasivaikščiojimai, plaukimas, kvėpavimo praktikos
- Atkreipkite dėmesį į miegą – dažnai po mokslo metų reikia "išmokėti miego skolą"
4 žingsnis. Vidinis balsas – stebėk, bet ne klausyk
"Tu turėtum ruoštis kitiems metams", "Kiti mokytojai jau planavo susitikimą", "Ar tikrai gali sau leisti taip ilsėtis?"... Šie vidiniai balsai – profesinės sąžinės palikimas, kurį būtina atpažinti, bet nebūtina juo sekti.
Šaunuolė Linksmoji, pradinių klasių mokytoja, dalinosi: "Kai pradėjau pastebėti šiuos kaltinamuosius balsus, sugalvojau žaidimą – įsivaizduoju, kad tai ne aš kalbu, o animacinis personažas Rūpestėlis, kuriam visada visko per mažai. Taip išmokau atskirti save nuo šių minčių."
Praktiniai pasiūlymai:
- Pastebėkite ir įvardinkite kritiškus vidinius balsus
- Užduokite sau klausimą: "Ar tai tiesa, ar tik įprotis taip galvoti?"
- Praktikuokite atjautą sau – kaip kalbėtumėte su kolega, kuris negali atsipalaiduoti?
- Įpraskite kasdien kartoti frazę: "Poilsis yra mano darbo dalis, ne jo priešingybė"
5 žingsnis. Perėjimas į kūrybinį poilsį
Po pirmųjų atsipalaidavimo savaičių dažnai ateina naujas etapas – kūrybinis poilsis. Tai būsena, kai smegenys, išlaisvintos nuo nuolatinio spaudimo, pradeda natūraliai generuoti naujas idėjas, įžvalgas, sprendimus.
Informatikė Programė pastebėjo: "Geriausios idėjos pamokoms man ateina ne tada, kai specialiai sėdžiu ir planuoju, o kai vaikštau pajūriu arba auginu pomidorus balkone. Dabar specialiai tam skiriu laiko vasarą, bet be spaudimo – tiesiog stebiu, kokios mintys ateina."
Kūrybinio poilsio palaikymo būdai:
- Turėkite po ranka užrašų knygelę ar telefoną – užfiksuokite kylančias mintis, bet neskubėkite jų vystyti
- Atraskite "pasyviąsias" veiklas, kurios jus įkvepia – galbūt tai muziejų lankymas, koncertai, gamta
- Suteikite sau leidimą eksperimentuoti su veiklomis, kurios nesusijusios su darbu – galbūt kepimas, piešimas, sodinininkystė?
Poilsis kaip dovana sau ir bendruomenei
Budėtojas Snaudalius, mokyklos sargas, kartą taikliai pastebėjo: "Mokytojai, kurie nemoka ilsėtis, ilgainiui nemoka ir dirbti. Jie dega kaip žvakės iš abiejų galų – greit ir neefektyviai."
Poilsis nėra prabanga ar privilegija – tai būtina profesinio tęstinumo ir kokybės sąlyga. Mokytojams, kurie išmoksta kokybiškai ilsėtis, atsiveria naujas santykis ne tik su atostogomis, bet ir su darbu – jie sugrįžta ne išsekę, o įkvėpti.
Direktorė Auklėtienė, Mokyklos Nr. 13 vadovė, kiekvienų mokslo metų pabaigoje primena: "Vasarą jūs neatostogaujate nuo mokytojo profesijos – jūs investuojate į ją, tik kitu būdu. Kuo geriau pailsėsite, tuo daugiau turėsite ką duoti rudenį."
Leiskite sau šią vasarą mokytis ilsėtis – tai vienas svarbiausių profesinių įgūdžių, kurio niekada nemoko pedagogikos studijose, bet kuris galbūt labiausiai lemia jūsų, kaip mokytojo, kelionės tvarumą ir prasmę.