Kai mokykloje vaikas elgiasi blogai, pirmasis klausimas dažniausiai yra: „kas su juo negerai?" Bronfenbrenner paklausė kitaip: „kas negerai aplinkoje, kurioje jis gyvena?"
Įsivaizduokite akmenį, įmestą į vandenį. Nuo jo eina ratilai — vienas po kito, vis didesni. Vaikas yra tas akmuo. O ratilai — tai sistemos, kuriose jis gyvena: šeima, klasė, mokykla, kaimynystė, internetas, šalies politika, ekonominė situacija. Kiekvienas ratilas veikia vaiką — ir vaikas veikia kiekvieną ratilą. Vaikas niekada nėra „atskirai" — jis visada yra sistemoje.
Urie Bronfenbrenner gimė 1917 m. balandžio 29 d. Maskvoje — bet šešerių metų su šeima emigravo į JAV. Jo tėvas dirbo neurologijos tyrimų institute, kur vaikystė prabėgo tarp mokslininkų ir stebėjimų. Bronfenbrenner studijavo psichologiją ir muzikologiją, tarnavo armijoje Antrojo pasaulinio karo metu, o po karo pradėjo tyrinėti tai, kas tapo jo gyvenimo darbu: kaip aplinka formuoja vaiko raidą. Jis sukūrė ekologinį raidos modelį — sistemų teoriją, kuri pakeitė visą požiūrį į vaikystę ir ugdymą.
💡 Pagrindinė idėja
Bronfenbrenner pastebėjo, kad psichologija per daug laiko praleido tyrinėdama vaikus laboratorijose — izoliuotus nuo realaus gyvenimo. Jis sakė: „Mes tyrinėjame keistą vaiko elgesį keistose situacijose su keistais suaugusiais kuo trumpesnį laiką." O tikrovėje vaikas gyvena tarp kelių sistemų, kurios visos jį veikia vienu metu:
- Mikrosistema — tiesioginė aplinka: šeima, klasė, draugai, treneris
- Mezosistema — ryšiai tarp mikrosistemų: kaip šeima bendrauja su mokykla, kaip draugai veikia mokymąsi
- Egzosistema — aplinkos, kuriose vaikas tiesiogiai nedalyvauja, bet kurios jį veikia: tėvų darbovietė, mokyklos administracijos sprendimai, savivaldybės politika
- Makrosistema — kultūra, vertybės, įstatymai, ekonomika
- Chronosistema — laikas: kaip visa tai keičiasi per vaiko gyvenimą (skyrybos, perkraustymas, pandemija)
🏫 Kodėl jis vis dar aktualus mokykloje?
Kai mokytojas sako „šis vaikas turi problemų" — Bronfenbrenner klausia: kurioje sistemoje ta problema? Gal mikrosistemoje (namuose nesaugu)? Gal mezosistemoje (tėvai ir mokykla nekalba tarpusavyje)? Gal egzosistemoje (mama neteko darbo ir namuose padaugėjo įtampos)? Gal makrosistemoje (švietimo politika sukuria per didelį krūvį)?
Tai padeda atskirti tai, ką mokytojas gali keisti (mikro), nuo to, kur reikia administracijos ar savivaldos sprendimų (makro). Ir tai nuima kaltę nuo vaiko: jei problema yra sistemoje — sprendimas irgi turi būti sistemoje, ne tik individualioje intervencijoje.
👥 Kam tai aktualu
Mokytojai, kai susitikime kalbate apie „probleminį mokinį" — pabandykite vieną dalyką: nupieškite ratilus. Centre — vaikas. Aplink — šeima, klasė, draugai, internetas, mokyklos taisyklės. Ir paklauskite: kuriame ratile yra problema? Ir kuriame ratile mes turime įtaką? Tai padeda nustoti kaltinti vaiką — ir pradėti keisti tai, ką galime.
Mokiniai, pagalvokite — kas visa jus veikia? Šeima, draugai, mokykla, internetas, žinios, muzika, socialiniai tinklai. Kai jaučiatės blogai — tai ne visada „jūsų problema". Kartais tai sistemos problema: namuose stresas, klasėje nesaugu, internete per daug informacijos. Suprasti, kas jus veikia — pirmas žingsnis valdyti savo savijautą.
Tėčiai ir mamos, žinokite — jūsų vaikas nėra izoliuota „problema". Jis gyvena sistemoje: jei kas nors negerai mokykloje — verta pažiūrėti ir į namus, ir į draugus, ir į ekranus, ir į jūsų pačių stresą. Kartais vaiko elgesio pokytis yra ne „jo" problema, o atspindys to, kas vyksta aplinkoje.
Mieli kolegos psichologai, prisiminkime — Bronfenbrenner yra pagrindas kalbėti su administracija ir savivalda apie struktūrinius sprendimus, o ne tik individualias intervencijas. Kai problema yra egzosistemoje ar makrosistemoje — individualaus darbo su vaiku nepakaks. Kartais reikia keisti ne vaiką, o aplinką, kurioje jis gyvena.
💬 Citata
„Every child needs at least one adult who is irrationally crazy about him or her."
„Kiekvienam vaikui reikia bent vieno suaugusio, kuris būtų „neracionaliai pamišęs" dėl jo."
⭕ Vienas dalykas
Bronfenbrenner buvo vienas iš Head Start programos architektų — JAV ankstyvojo ugdymo programos, skirtos skurstančių šeimų vaikams. Tai buvo viena pirmųjų programų pasaulyje, kuri rėmėsi jo sisteminiu požiūriu: ne tik mokyti vaiką, bet dirbti su visa sistema — šeima, bendruomene, sveikata, mityba. Programa veikia nuo 1965 m. ir ja pasinaudojo daugiau nei 37 milijonai vaikų. Bronfenbrenner sakė: „Vaikas negali mokytis, jei alkanas. Ir jis negali valgyti, jei tėvai neturi darbo." Sistemos mąstymas praktikoje.
📋 Trumpa biografija
- Gimė: 1917 m. balandžio 29 d., Maskva, Rusija
- Mirė: 2005 m. rugsėjo 25 d. (88 m.), Itaka, Niujorkas
- Emigracija: 6 metų su šeima į JAV
- Profesija: psichologas, raidos mokslininkas
- Pagrindinė institucija: Kornelio universitetas (1948–2005 — beveik 60 metų)
- Pagrindinė teorija: ekologinis raidos modelis (bioekologinė sistema)
- 5 sistemos: mikro, mezo, egzo, makro, chrono
- Pagrindinė knyga: „The Ecology of Human Development" (1979)
- Head Start: vienas pagrindinių programos kūrėjų (nuo 1965 m.) — JAV ankstyvojo ugdymo programa skurstančioms šeimoms
- Raktinės sąvokos: ekologinė sistema, procesinė-asmens-konteksto-laiko modelis (PPCT), mikro/mezo/egzo/makro/chronosistemos
- Palikimas: pakeitė požiūrį į vaiko raidą — nuo individo prie sistemos; įrodė, kad norint padėti vaikui, reikia keisti ne tik vaiką, o aplinką