Kas yra tolerancija? Žodis kilęs iš lotynų „tolerare" — ištverti, pakęsti. Ir štai čia slypi problema: tolerancija originalia prasme reiškia ne „priimti", o „iškęsti". Tarsi kitas žmogus būtų diskomfortas, kurį reikia ištverti. Bet šiuolaikinė tolerancijos samprata yra gilesnė: tai ne pasyvus pakentimas, o aktyvus gebėjimas gyventi šalia žmogaus, kuris yra kitoks nei tu — ir nepaversti to problema.
UNESCO Tarptautinę tolerancijos dieną paskelbė 1995 metais — lapkričio 16-ąją, kai buvo priimta Tolerancijos principų deklaracija. Tai buvo atsakas į 1990-ųjų pradžios Europos siaubą: Jugoslavijos karai, Ruandos genocidas, rasistiniai išpuoliai Vakarų Europoje — visa tai parodė, kad „civilizuotas pasaulis" vis dar sugeba žudyti dėl skirtumų.
Mokykloje tolerancija nėra abstrakti vertybė apie tautybes. Tai kasdienė praktika: ar priimame mokinį, kuris mokosi lėčiau? Kuris atrodo kitaip? Kurio šeima kitokia? Kuris elgiasi ne taip, kaip tikimės? Tolerancija mokykloje prasideda ne nuo plakatų ant sienos, o nuo to, kaip reaguojame į skirtumą.
👥 Kam tai aktualu
Mokiniai, pabandykite pratimą: „Viena diena kito batuose." Ne abstraktus svarstymas, o konkreti užduotis — papasakok apie momentą, kai jauteisi kitoks. Kai buvai vienintelis, kuris nemoka. Kuris atrodo ne taip. Kuris nežino taisyklių. Kas tą dieną padėjo — ir kas ne? Kai pamatome, kad kiekvienas bent kartą buvo „tas kitoks" — tolerancija tampa asmenine, o ne abstrakčia.
Mokytojai, pagalvokite — ar tolerancija turi ribas? Kai mokinys klasėje pasako kažką netolerantiško — rasistinę pastabą, homofobišką „juokelį", pašaipą dėl negalios — kaip reaguojate? Moralizavimas („taip nekalbame!") dažnai neveikia. Veikia klausimas: „Kaip manai, ką pajuto žmogus, apie kurį tai pasakei?" Tolerancija mokytojų kambaryje irgi reikalinga — kolegų skirtingiems požiūriams, metodams, stiliams.
Tėčiai ir mamos, žinokite — kai vaikas klausia apie „keistus" žmones, atsakymas „visi vienodi" yra netiesa (ir vaikas tai jaučia). Geriau: „visi skirtingi — ir tai normalu." Vaikas mokosi tolerancijos ne iš paskaitų, o iš jūsų reakcijų: kaip kalbate apie kaimynus, apie kitų tautybių žmones, apie „keistą" vaiko draugą.
Mieli kolegos psichologai, prisiminkime — tolerancija mokykloje matuojama ne plakatais, o psichologinio saugumo rodikliais: ar klasėje galima suklysti? Ar galima būti kitokiam? Ar galima pasakyti ne tai, ko tikisi mokytojas? Patyčių prevencija per empatiją, ne per bausmę — štai tikroji tolerancijos praktika.
💡 Citata
„Tolerance is not indifference; it is the civilization of difference." — Umberto Eco
„Tolerancija nėra abejingumas — tai skirtumų civilizacija"
🧪 Ar žinojote?
UNESCO 1995 m. Tolerancijos deklaracijoje yra vienas sakinys, kuris vertas visos dienos: „Tolerancija — tai ne nuolaidžiavimas ar abejingumas, o aktyvi nuostata, pagrįsta visuotinių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimu." Kitaip tariant: tolerancija nėra silpnybė. Tai sprendimas — sąmoningas, kartais sunkus — gyventi šalia to, kas nepanašu, ir nesunaikinti.