Kai Jacobo Levy Moreno idėjos pasiekė pokario Europą, daugelis psichiatrijoje žiūrėjo skeptiškai: grupinis darbas? Vaidmenų keitimasis? Scena terapijoje? Skamba kaip teatras, ne kaip mokslas. Bet viena jauna vokiečių gydytoja į tai pažiūrėjo kitaip. Ji nuvyko pas Moreno į JAV, mokėsi tiesiogiai iš jo ir Zerkos, grįžo į Vokietiją ir padarė tai, ko niekas Europoje nebuvo padaręs: pastatė psichodramą ant mokslinių pamatų ir sukūrė mokymo sistemą, kuri leido jai plisti per visą žemyną.
Grete Leutz gimė 1930 m. birželio 27 d. Vokietijoje. Ji buvo psichiatrė, psichodramos terapeutė ir organizatorė — viena tų retų figūrų, kurios sugeba ir praktikuoti, ir mokyti, ir kurti institucijas. Ji įkūrė Moreno institutą (Überlingen, Vokietija) — vieną svarbiausių psichodramos mokymo centrų Europoje — ir per dešimtmečius išugdė šimtus terapeutų, kurie paskui nešė psichodramą į savo šalis. Tarp jų — ir Lietuvą. Grete Leutz Europos psichodramos bendruomenei yra tai, kas Zerka buvo pasaulinei: tiltas tarp Moreno vizijos ir kasdienės praktikos.
💡 Pagrindinė idėja
Leutz parodė, kad psichodrama yra ne tik terapinis metodas — ji gali veikti mokymuose, supervizijose, švietimo organizacijose, konfliktų sprendime. Jos požiūris buvo pragmatiškas: ne „ateikite į terapiją", o „atnešime sceną ten, kur žmonės susitinka" — į mokyklas, į įmones, į bendruomenes. Ji systematizavo Moreno metodo mokymo procesą: nuo apšilimo iki veiksmo, nuo veiksmo iki dalijimosi — ir šią struktūrą šiandien naudoja kiekvienas psichodramos terapeutas pasaulyje.
🏫 Kodėl ji vis dar aktuali mokykloje?
Leutz atvėrė duris psichodramai švietime. „Šiltasis apšilimas", trumpos veiksmų scenos, vaidmenų keitimasis — visa tai gali vykti ne tik terapiniame kabinete, bet ir klasėje, mokytojų kambaryje, tėvų grupėje. Kai mokytojas bando suprasti konfliktą klasėje — jis gali paprašyti mokinių suvaidinti situaciją ir pamatyti ją iš visų pusių. Tai ne teatras — tai praktika, kuri padeda suprasti greičiau nei bet koks pokalbis.
👥 Kam tai aktualu
Mokytojai, pabandykite šią savaitę vieną dalyką: kai klasėje kyla konfliktas — vietoj „kas pradėjo?" paprašykite dviejų mokinių suvaidinti situaciją — kiekvienas iš kito pozicijos. Vaidmenų keitimasis trunka 3 minutes, bet suteikia daugiau supratimo nei 30 minučių kalbėjimo. Leutz mokė: scena yra ne prabanga, o greičiausias kelias į empatiją.
Mokiniai, ar jums buvo taip, kad nesupratote, kodėl kitas žmogus taip elgėsi? Pabandykite „suvaidinti" jį — net galvoje. Kaip jis jaučiasi? Ko jis bijo? Ko nori? Vaidmenų keitimasis — tai empatijos įrankis, kuris veikia ne tik per žodžius, o per veiksmą.
Mieli kolegos psichologai, prisiminkime — Leutz parodė, kad psichodrama priklauso ne tik terapiniame kabinete. Supervizijose, mokytojų mokymuose, tėvų grupėse — sceninis veiksmas padeda ten, kur pokalbis jau nebeveikia. Jos palikimas — argumentas, kodėl verta į pamoką ar tėvų grupę įsileisti sceną.
💬 Citata
„Psichodrama — tai tiltas tarp vidinio pasaulio ir išorinio veiksmo."
🎪 Vienas dalykas
Grete Leutz savo karjerą pradėjo kaip psichiatrė ligoninėje — kur gydymas reiškė vaistus ir kušetes. Kai ji pirmą kartą pamatė psichodramos sesiją Moreno institute JAV, ji suprato: gydyti galima ne tik gulinčius — galima gydyti stovinčius, judančius, veikiančius. Ji grįžo į Vokietiją su misija — ir per kelis dešimtmečius sukūrė mokymo sistemą, kuri leido psichodramai pasiekti Lietuvą, Suomiją, Turkiją, Graikiją, Braziliją ir dešimtis kitų šalių. Kiekvienas psichodramos terapeutas Europoje — tiesiogiai ar netiesiogiai — yra Leutz mokinys.
📋 Trumpa biografija
- Gimė: 1930 m. birželio 27 d., Vokietija
- Mirė: 2020 m. (90 m.)
- Profesija: psichiatrė, psichodramos terapeutė ir mokytoja
- Pagrindinė institucija: Moreno institutas (Überlingen, Vokietija) — įkurtas 1970-aisiais
- Pagrindinė knyga: „Psychodrama: Theorie und Praxis" (1974) — viena svarbiausių europinių psichodramos knygų
- Vaidmuo: Europos psichodramos judėjimo architektė; mokė šimtus terapeutų dešimtyse šalių
- Ryšys su Moreno: mokėsi tiesiogiai iš J. L. ir Zerkos Moreno JAV
- Palikimas: sukūrė europinę psichodramos mokymo sistemą, kuri veikia iki šiol; tiltas tarp Moreno vizijos ir akademinės praktikos