Ant pilkos žemės Lietuvos, Sparnus išskleidęs ilsisi svečias. Jo kūnas – aukso ir rudos, Akys – tarsi gintaro šviesios.
Mažas, bet drąsus tyrinėtojas, Lietuvos vasaros pasiuntinys. Tarp smilgų, gėlių išsiruošęs, Mūsų tėvynės gamtos dalelytė.
Nors mažas prieš platų pasaulį, Jis – Lietuvos didybės dalis. Kaip mes, jis čia gyvena ir auga, Mūsų žemėj – namuos jo širdis.
Akliai yra dideli, tvirto kūno sudėjimo musės, kurios dažnai sutinkamos Lietuvos gamtoje.