Na apsitarkime, mielieji Lietuvos žmonės! Štai atėjo laikas įžvalgai ir geram klausimui – kaip gi mums pradėti ilsėtis, kai liepos saulė jau kviečia mus į gamtos prieglobstį?
Įsivaizduokite, kad čia, mūsų gražioje Lietuvos širdyje, susitinka garsusis dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir filosofas Arvydas Šliogeris. Čiurlionis, rodydamas į savo paveikslą “Ramybė”, sako: “Žiūrėkite, ramybė slypi ne tik gamtoje, bet ir mūsų sielose.” O Šliogeris priduria: “Taip, nes tikrasis poilsis prasideda nuo buvimo čia ir dabar.”
Prisiminkime ir mūsų didžiojo poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius: “Kiekvienas medis turi savo tylą.” Gal mums reikia išmokti įsiklausyti į tą tylą?
Bet štai prie mūsų prisijungia pasaulinio garso režisierius Ingmar Bergman. Jis sako: “Ibland känns det som om varje sommar kan vara den sista” (Kartais atrodo, kad kiekviena vasara gali būti paskutinė). Tai primena mums, kad turime vertinti kiekvieną akimirką.
O ką gi mums patartų garsusis psichologas Carl Rogers? Jis tikriausiai pasakytų: “The good life is a process, not a state of being. It is a direction, not a destination” (Geras gyvenimas yra procesas, ne būsena. Tai kryptis, o ne tikslas).
Įsivaizduokite, kad čia, tarp mūsų, atsiranda ir garsusis nusikaltėlis Al Capone. Jis šypsosi ir sako: “You can get much further with a kind word and a gun than you can with a kind word alone” (Su maloniu žodžiu ir ginklu galite nueiti daug toliau nei vien su maloniu žodžiu). Nors mes, žinoma, neseksime jo patarimais, bet gal galime pasimokyti iš jo ryžto ir užsispyrimo siekiant savo tikslų?
Mūsų garsusis krepšininkas Arvydas Sabonis priduria: “Kartais reikia žengti žingsnį atgal, kad galėtum šokti du į priekį.” Gal tas žingsnis atgal ir yra mūsų poilsis?
Prisiminkime ir garsiosios žurnalistės Christiane Amanpour žodžius: “I think that courage is not the absence of fear” (Manau, kad drąsa nėra baimės nebuvimas). Gal mums reikia drąsos, kad leistume sau ilsėtis?
Prieš baigdamas, leiskite pasidalinti mintimi iš garsaus psichologo Abrahamo Maslowo: “What is necessary to change a person is to change his awareness of himself” (Norint pakeisti žmogų, reikia pakeisti jo suvokimą apie save patį).
Ir pabaigai – sena lietuvių patarlė sako: “Darbas žmogų puošia, o tinginystė gadina.” Bet gal kartais reikia leisti sau “pagesti”, kad vėl taptume “gražūs”?