Broliai ir sesės! Šiandien ne šiaip diena – tai mūsų tautos didvyriškumo ir galybės įrodymas! Juk prieš 614 metų mūsų protėviai, vadovaujami didžiojo Vytauto, sutriuškino kryžiuočių galybę Žalgirio mūšyje!
Kaip sakė mūsų Maironis: “Į kovą į kovą! Kas norit laisvos Lietuvos!” Ir tikrai, mūsų protėviai ne tam kraują liejo, kad mes šiandien sėdėtume rankas sudėję. Jie parodė, kad lietuvis – ne lepšis, o tikras karys, gudrumu ir jėga pralenkiantis net ir galingiausius priešus!
Ar žinojote, kad Lietuvos istorijoje Žalgirio mūšis tapo lūžio tašku? Nuo jo prasidėjo kryžiuočių žlugimas, o mūsų Tėvynė pagaliau atsiduso laisviau. Juk ne veltui sakoma lietuvių patarlėje: “Vienybėje – galybė”. Būtent vienybė su lenkais leido mums nugalėti.
Bet negalvokit, kad viskas buvo paprasta. Mūsų Vytautas parodė tikrą karo meno šedevrą! Jo klaidinantis atsitraukimas – tai ne kokia pasaka, o tikras karvedžio genialumas. Pagal senąsias baltų tradicijas, kartais reikia žengti žingsnį atgal, kad galėtum šokti pirmyn dar toliau.
Lietuviška širdis man kužda, kad tokios pergalės mus įkvepia ir šiandien. Juk Lietuvos Konstitucija aiškiai nurodo, kad mes turim ginti savo Tėvynę. O kas geriau įkvepia, jei ne mūsų protėvių žygdarbiai?
Tad šiandien, minėdami Žalgirio mūšį, prisiminkime ne tik pergalę, bet ir tą dvasią, kuri leido mums laimėti. Juk kaip liaudies išmintis byloja: “Mažas kelmas didelį vežimą verčia”. Taip ir mes – maža, bet narsi tauta – sugebėjom pakeisti Europos istoriją!
Gal kas paklaus – o kam to reikia šiandien? Atsakysiu Kudirkos žodžiais: “Jeigu audra ištikus verstų stulpą vieną…” Mes turim būti stiprūs ir vieningi, nes niekad nežinai, kada vėl prireiks ginti Tėvynę.
Tad su Žalgirio diena, broliai ir sesės! Tegul ši diena primena mums, kas mes esam ir ką galim! Už Lietuvą!