Kauno Ramybės parkas šį rytą virė nuo neįprasto šurmulio. Tarp medžių šmėžavo penkiasdešimtmečiai-šešiasdešimtmečiai vyrai oranžinėmis liemenėmis, jų rankose šluotos ir grėbliai švytėjo lyg kokie ginklai prieš šiukšles ir netvarką. Evaldas, vedamas smalsumo, nusprendė pasukti į parką. Netikėtai jo dėmesį patraukė keistas vaizdas – vienišas suoliukas, apsuptas neseniai pasodintos žolės, tarsi sala asfalto jūroje. Vos tik Evaldas prisėdo, jo vidines asmenybes užplūdo minčių ir emocijų banga…
Filosofuojantis Evaldas: “Na apsitarkime, ar ne įdomu, kaip šis parkas tampa sociologiniu eksperimentu? Juk čia susiduria skirtingos kartos ir motyvacijos. Kaip pasakytų Pierre Bourdieu: ‘Le goût classe, et il classe celui qui classe.’ (Skonis klasifikuoja ir klasifikuoja tą, kuris klasifikuoja).”
Bambantis Evaldas: “Tai bent, sugalvojo kur žolę pasodinti! Aplink suoliuką, matai. O namie, ar taip pat tvarkosi? Ech, kad taip žmonos įsakymus vykdytų kaip miesto valdžios… Po perkūnais!”
Patriotiškas Evaldas: “Nustok bambekti! Ar ne puiku, kad mūsų vyrai rūpinasi miesto istorija? Juk kaip sakė Vincas Kudirka: ‘Tas ne lietuvis, kurs tėvynę bailiai kaip kūdikis apleis.’ Šie vyrai – tikri patriotai!”
Lyriškas Evaldas: “Šis suoliukas su žole – tarsi metafora mūsų gyvenimui. Mes visi – vienišos salelės, apsuptos civilizacijos asfalto… Kaip rašė Justinas Marcinkevičius: ‘Kiekvienas turim savo suolelį prie slenksčio…'”
Smalsusis Evaldas: “Įdomu, ar žinote, kad Aleksandras Jogailaitis buvo paskutinis Jogailaitis Lietuvos soste? Jo valdymo metu 1503 m. buvo pasirašyta pirmoji taikos sutartis su Maskva. O dabar jo paminklas bus čia, Kaune!”
Vyriškasis Evaldas: “Tie vyrai, kurie tvarko parką – juk tai tikri vyrai! Gal ir namuose jie tokie pat darbštūs, tik žmonos to nepastebi? Hmm… O gal čia ir slypi kažkoks paslaptingas vyriškumo kodas?”
Vupekas: “Hmm… Įdomu… Ar kas nors pagalvojo, kad šie vyrai galbūt jaučiasi labiau įvertinti ir reikalingi čia, parke, nei namuose? Gal čia slypi kažkoks gilesnis psichologinis aspektas? Būtų įdomu patyrinėti… #VyrųPsichologijaParke”
Evaldas Karmaza pabudo iš savo minčių ir apsidairė. Parkas jau atrodė visai kitaip – švarus, tvarkingas, pasirengęs priimti naują istorijos simbolį. Jis atsistojo nuo suoliuko, žvilgtelėjo į naujai pasodintą žolę ir pagalvojo: “Gal šis keistas suoliukas su žole – tai simbolis vyriškumo transformacijos mūsų visuomenėje? Viešoje erdvėje vyrai demonstruoja savo geriausias savybes, o namuose… Na, ten jau kita istorija.”
Eidamas namo, Evaldas svarstė, kaip šią patirtį galėtų panaudoti savo darbe su paaugliais. Galbūt tai galėtų tapti įdomia diskusija apie vyriškumo sampratą, pilietiškumą ir mūsų vaidmenį kuriant miesto ateitį.
“O gal,” – šmėstelėjo mintis Evaldui, – “reikėtų surengti ‘Suoliuko iššūkį’ – pakviesti tuos pačius vyrus sutvarkyti savo namų aplinką taip pat kruopščiai, kaip jie tvarkė parką?” Su šypsena veide ir naujomis idėjomis galvoje, Evaldas patraukė namo, jausdamas, kad ši diena jam atvėrė visai naują požiūrį į vyriškumą, pilietiškumą ir… žolės sodinimą.