Mokytojo klausimas:
susimušė du penktokai. Vaikai pasakė. Bet abu prašo, kad nieko nesakyčiau tėvams. Pasižada, kad tai yra paskutinis kartas. Apžiūrėjau, lyg tai visi dantys vietoje. Nežinau, ką daryti, pranešti tėvams, ar ne. Nors taisyklės ir nurodo, bet tėvų įsitraukimas kartais sukelia dar daugiau problemų. Duok patarimų
Gerbiamas švietimo specialiste,
Dėkoju už Jūsų užklausą apie sudėtingą situaciją, susijusią su dviejų penktokų konfliktu. Suprantu, kad susiduriate su dilema tarp taisyklių laikymosi, vaikų prašymo ir potencialių pasekmių. Leiskite pasiūlyti keletą patarimų, kaip spręsti šią situaciją.
- Įvertinkite situacijos rimtumą. Nors sakote, kad "visi dantys vietoje", būtina įsitikinti, ar nėra kitų nematomų sužalojimų ar emocinių pasekmių.
- Pakalbėkite su kiekvienu vaiku atskirai. Išsiaiškinkite konflikto priežastis ir jų emocines būsenas.
- Suorganizuokite tarpininkavimo sesiją. Padėkite vaikams išspręsti konfliktą taikiai, mokydami juos konfliktų sprendimo įgūdžių.
- Nustatykite aiškias pasekmes. Informuokite vaikus apie pasekmes, jei toks elgesys pasikartos.
- Stebėkite situaciją. Atidžiai stebėkite vaikus ateinančiomis dienomis, kad įsitikintumėte, jog konfliktas tikrai išspręstas.
- Dokumentuokite incidentą. Net jei nuspręsite nepranešti tėvams, užfiksuokite įvykį mokyklos dokumentuose.
- Apsvarstykite prevencines priemones. Pagalvokite apie socialinių-emocinių įgūdžių ugdymo programas visai klasei.
Šiuolaikinė edukologijos teorija pabrėžia atkuriamojo teisingumo (restorative justice) svarbą mokyklos aplinkoje. Šis požiūris, aprašytas tokių autorių kaip Howard Zehr, skatina spręsti konfliktus per dialogą ir supratimą, o ne vien per bausmes. Tai ypač svarbu dirbant su paaugliais, kurie yra jautrūs socialiniam spaudimui ir savo tapatybės formavimui.
Pavyzdžiui, vietoj tradicinio bausmių skyrimo, galėtumėte suorganizuoti "atkuriamojo rato" sesiją, kurioje dalyvauja abu konfliktavę mokiniai ir, galbūt, keli jų klasės draugai. Šioje sesijoje kiekvienas turėtų galimybę išsakyti savo jausmus ir mintis, o grupė kartu ieškotų būdų, kaip atkurti santykius ir užkirsti kelią panašiems incidentams ateityje.
Kitas scenarijus galėtų būti individualus darbas su kiekvienu mokiniu, padedant jiems suprasti savo elgesio motyvus ir pasekmes. Pavyzdžiui, galite paprašyti jų parašyti refleksiją apie įvykį, atsakant į klausimus: "Kas paskatino mane taip elgtis?", "Kaip jaučiausi po to?", "Kaip galėčiau kitaip išspręsti šią situaciją ateityje?".
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į galimus iššūkius. Vienas jų - rizika, kad nepranešus tėvams, situacija gali pasikartoti ar net eskaluoti. Taip pat, jei tėvai sužinotų apie įvykį iš kitų šaltinių, tai gali pakenkti jų pasitikėjimui mokykla. Be to, kai kurie mokiniai gali interpretuoti "atleidimą" kaip leidimą toliau blogai elgtis.
Atminkite, kad kiekviena situacija yra unikali ir reikalauja individualaus požiūrio. Jūsų, kaip pedagogo, intuicija ir patirtis yra labai svarbios priimant sprendimus. Nepamirškite, kad Jūsų pagrindinis tikslas yra užtikrinti mokinių saugumą ir gerovę, tuo pačiu mokant juos prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Linkiu Jums išminties ir kantrybės sprendžiant šią situaciją. Tegul tai tampa galimybe ne tik išspręsti konfliktą, bet ir padėti mokiniams augti emociškai ir socialiai!
Pagarbiai, Evaldas Mokyklos psichologas, Mopsis.info