Dabar galima savaitgaliui susitikti su draugais. Svaigieji gėrimai, koncertai. Galiausiai internetu pasiekiami filmai.
Kitas variantas – vaikų žaidimų aikštelė ir supimasis kokią valandą. Žiūrėjimas kartu su vaiku planšetės pagalba į animacinį filmuką jau ketvirtą kartą. Nes vaikui patinka, kaip kartu žiūrima, stebimasi ir gėrimasi įvykiais ekrane. Kaip kiaulytė važiuoja dviračiu, parkrenta ir ieško pamestų obuolių.
Realiai tai yra pasirinkimas tarp to, kas bus laimingas. Ar tas suaugęs, ar tie mažieji šalia suaugusio. Daugelis tėvų net nekeltų klausimo, aišku kad dabar yra vaiko laimės valanda. O kodėl? Nes laimingas vaikas – tai sveikai užaugęs žmogus ateityje.
Kaip įdomu, pati protingiausia rūšis nuo pat mažų dienų turi pačius silpniausius palikuonis. Akli šuniukai ir kačiukai susiranda patys kelią link maitinančios motinos, vėžliukai išsiritę patys nubėga link vandenyno. Kumeliukai taip pat jau gali stovėti, nors dar dreba. O mažasis naujagimis net galvos pakelti negali.
Ir kaip įdomiai. Viena iš svarbiausių šio pažeidžiamumo priežasčių – didelė galva. Nuo pat pradžių ji yra didelė. Vaikas turi gimti anksčiau, nes paskui galva bus per didelė, moteris negalės pagimdyti. Ką tik gimus galva jau sudaro ketvirtadalį suaugusio galvos dydžio. Kai kūnas tuo metu sudaro tik dvidešimtąją dalį.
Ir ką tik gimę kūdikiai jau šį tą moka. Bazinis refleksas įsikabinti, dar gimdoje pramoksta užuosti ir ragauti. Taip pat gali išsigąsti. Verkimas – tai pirmas ženklas, kad naujagimis gali išreikšti nelaimingumą. Kai motina paima ant rankų, jie aprimsta.
Taigi pats pirmasis laimės komponentas – tai apkabinimas ir glostymas. Taigi toji limbinė sistema formuojasi labai anksti. Ji reguliuoja emocijų, sąmonės ir bazinių instinktų komponentus. Greta dar yra gerai jau išvystytas migdolinis kūnas, kuris taip pat atsako už emocijas. Ir šios dvi smegenų dalys išlieka itin svarbios nuo pat mažų dienų.
O štai dar įdomesnis dalykas – pirmaisiais gyvenimo metais smegenys sudaro apie vieną milijoną naujų jungčių per sekundę. Milijonas per sekundę. Beveik metų vaikas turi jau pusės suaugusio smegenų dydį. Dviejų metų vaikas turi jau tris ketvirtadalius suaugusio smegenų. O šešiametis – jau beveik viską (90 proc.).
Dėl to kitas dalykas, kuris labai reikalingas – tai miegas. Greitai augančioms smegenims, kurioms viskas nauja, nuovargis ateina greitai.
Ir nors smegenys labai greitai auga, stresinės situacijos smarkiai blokuoja tolesnį vystymąsi. Net ir smulkmena, gal išgąsdinimas gali sukelti vėlesnių kognityvinių problemų.
Ypatingai gerai yra atkreipti į aplinkos turtingumą, kai vaikui yra ketveri metai. Tyrimas parodė (B. Avants, 2012), kaip įvairių įvykių, pokalbių, renginių, patyrimų gausa sustiprina smegenis, kaip pagerėja vaiko vėlesni gebėjimai paauglystėje. Gali būti, kad būtent ketvirtieji metai yra didžiausio smegenų šuolio ne pagal augimą, o pasaulio supratimą. Būtent tada formuojasi geriausiai vaikystės prisiminimai (Jack F. ir kt., 2009). Būtent tada vaikai gali kelti hipotezes, būtent tada pradeda žymiai geriau veikti empatija – gebėjimas mintyse save perkelti į kito būseną.
Taigi, kai keturmetis kartu žaidžia, susipyksta, kartu žiūri filmukus, stumdosi, kutena, mėtosi… jo smegenys daro vieną iš pačių didžiausių šuolių apie pasaulio supratimą. Jo niekada suaugęs jau nepadarys, kad ir kokius filmukus žiūrės pat sau, atsisiuntęs iš interneto.. Jam kiekviena diena – kaip įspūdingas filmas. O mes jau tik pasižiūrime tą filmą ekrane.
Rašant idėjas padėjo:
- Dean Burrett. Laimingos smegenys. Vaga, 2019. ps. 297-307.
- Avants B. “Early childhood home environment predicts frontal and temporal cortical thickness in the young adult brain”. Society for Neuroscience annual meeting, 2012
- Jack F ir kt. “Maternal reminiscing style during early childhood predicts the age of adolescents’ earliest memories”. Child Development, 2009, 80. (užrodė D. Burrett savo knygoje)