Išmintis – labai “išmintingas” žodis. O ką jis reiškia? Ar jūs esate išmintingas žmogus? Jeigu aš norėčiau, kad mano vaikai būtų išmintingi, kokias savybes aš turėčiau pas juos lavinti? Pirma mintis – jie turi perskaityti labai daug knygų. Gali būti, kad labai daug. Bet pala. Mes visgi galimai išmintingus žmones laikome tais, kurie turi daug gyvenimo patirties. Nors ir čia suabejojau. Galimai sutiksiu žmonių, kuriems daug metų, kurie perskaitė daug knygų, bet jų išmintingais pavadinti negalėsiu. Na gerai, jeigu noriu, kad mano vaikas taptų išmintingas, ką aš turiu pas jį lavinti? Trumpai pasižiūrėkime.
Ilgą laiką išmintis buvo siejama su religingumu ir filosofija. Ir to pakakdavo, kad žmogus sudarytų išmintingo žmogaus įspūdį. Na mokslas pabandė pasižiūrėti į šį terminą. Bet visai neseniai. Va 2020-ais metais net specialus mokslinis žurnalas išleido numerį apie išmintį (rimtame žurnale Psychological Inquiry pabandė panagrinėti, ką žinome ir nežinome apie išmintį). Na va, dabar Jums iš karto pabandysiu pasakyti, kas yra išmintis: tai perspektyvinis metakognityvinis galvojimas su moraliniu pagrindimu (Judita Gliuk, 2020). Pala, per kažkaip neaiškiai ir per protingai. Kaip aš vaikui paaiškinsiu, “būk išmintingas, todėl stebėk savo mąstymą ir matyk perspektyviai, besiremdamas į tam tikrą moralinį kodeksą”. Nors gal jis ims ir supras. Gerai.
Pabandykime išmintį išskaidyti į atskiras dalis, gal taip bus aiškiau. Štai vienas garsesnių išminties tyrinėtojų Igoris (Igor Grossman) pasakė taip: “galvok, ką darai, ir žiūrėk, kad būtų gera ne tik tau, bet ir tavo šeimai, mokyklai, o gal ir visai tavo šaliai”. Na gerai, gal taip tiksliai ir nepasakė, bet na aš taip jį supratau. Na gerai, imu tave ir noriu patyrinėti, ar išmintingas tu žmogus esi. Jeigu paklausiu, greičiausiai žmonės atsakys, taip taip, jie yra išmintingi. O jeigu paklausiu, ką galėtų padaryti žmonės dabar išmintingo, hmm, atsakymas jau būtų toks keistesnis. Visgi turime apsibrėžti, kad išmintis pasirodo ne taip dažnai. Mokslininkai (va ta pati Judita ir Igoris) sako, kad galimai geriausiai išmintis pasireiškia, kai žmogus susiduria su sunkumu. Dideliu sunkumu. Va tada ir reikia žiūrėti, kaip jis pasielgs. Jeigu tai skyrybos, nuolatiniai priekabiavimai darbe ar mokykloje, netikėta artimo žmogaus netektis… – gal daugiau smūgių nevardinsiu, bet va ir klausimas, kaip jūs pasielgsite, kad tai būtų galima vadinti išmintingu sprendimu. Galimai neišmintingai, galimai pasielgsite… emocingai. Ir tai yra labai žmogiška. Taigi, matote, koks pirmas dalykas išaiškėja apie išmintį – kuo daugiau remiamės emocijomis, tuo mažiau išminties.
Jeigu mane išduoda labai artimas žmogus, pirmas dalykas, su kuo aš susidursiu, yra stiprus jausmas. Ir ne vienas. Gėda, pyktis, liūdesys, išdavystės jausmas…. Jau vieno jausmo užtenka, kad susisuktum ir daugiau nieko nenorėtum. Bet kaip pasielgsi? Greičiausiai išmintis sakys, kad turi matyti ir priimti savo jausmus. Bet jais nesivadovauti. Turi vadovautis… kuo? Morale. Taip, greičiausiai morale. Jeigu man padarė blogai, ar turiu taip pat blogai padaryti ir tam žmogui? Mano moralė sakys, kad ne. Kitaip tai būtų tiesiog paprastas kerštas, paremtas pykčiu ir vidiniu skausmu. Taip pat turėčiau sėsti ir galvoti, kaip čia pasielgti, kad gerai būtų ir man, ir aplinkiniams, kurie yra susiję su manimi ar ta išdavyste. Šitaip atsiranda planavimas. Trumpai apibendrinsiu – norint išmintingai pasielgti, turiu matyti kylančius jausmus, leisti jiems būti, bet vis tiek elgesyje vadovautis savo planu, savo moralinėmis normomis, savo įžvalgomis, kaip toliau geriau pasielgti.
Na gerai, bandau į vieną katilą sudėti, kas gi yra išmintis. Įvairūs mokslininkai prideda į šį žodį įvairių aspektų, bet galimai jie ir sudaro tą suminį efektą – išmintis. Štai Monika (M. Ardelt ir kt., 2003) sako, kad išmintis susideda iš tokių dalykų: gebėjimas galvoti, taip pat ir pagalvoti, kas čia vyko (refleksijos), gebėjimas matyti savo jausmus. O štai Karolina, Jeidi ir Mykolas (2019) dar vieną įdomų dalyką prideda – savitrancendencija. Kaip? Gal tai tokia savybė, kai mintyse gali išeiti iš savęs. Oh. Pabandysiu paaiškinti paprasčiau – tai gebėjimas matyti save iš šalies, iš kito žmogaus “akių”. Ir papildo dar dviem išminties savybėmis – gebėjimas matyti savo susietumą su kitais žmonėmis, galiausiai vidinė smegenų, oi, minčių ir mąstymo ramybė. O štai Džefris (J. D. Webster, 2003) prideda dar dvi savybes – gebėjimas valdyti savo emocijas ir humoro jausmas. Nagi, gali pasakyti kokią juokingą istoriją ar bent anekdotą?
Galiausiai aš jus “užversiu” keliais klausimais, kurie padės pasižiūrėti, ar esate išmintingas žmogus. Na kaip atsakysite (o atsakymai labai paprasti, “aš čia esu išmintingas, arba nesu išmintingas”).
- Aš gerai suprantu, kaip kiti jaučiasi
- Man sunku priimti sprendimus
- Aš nemoku išsaugoti draugysčių
- Aš vengiu situacijų, kur kiti prašys mano pagalbos
- Man sunku galvoti, jeigu esu supykęs, įsižeidęs
- Kiti sako, kad mano patarimai yra labai geri
- Man gyvenime padeda laiku priimti asmeniniai sprendimai
- Aš sugebu išlikti santykinai ramus net labai įtemptose situacijose
- Man patinka mokytis
- Aš sugebu atsigauti, kai susiduriu su stresu
- Aš vengiu apgalvoti, ką tik ką padariau, arba kas tik ką įvyko
- Aš noriu, kad kiti už mane spręstų
- Man svarbu pačiam suprasti, kodėl aš taip pasielgiau
- Man noriu sužinoti ir kitokias, nebūtinai man patogias nuomones ar pozicijas
- Aš paprastai ko nors pasimokau ir iš kitų žmonių
- Man sunku suvaldyti savo sunkias emocijas
- Nematau tikslo nei prasmės šiame gyvenime
Oh, jau nujauti, kas gi yra toji išmintis. Čia aš pasirėmiau ir savaip perdariau klausimus apie išmintį, kur sukūrė Jeste ir Thomas taip vadinamą San Diego išminties skalę. Beje, pabaigai, žinai, ką sunkiausia susieti su išmintimi? Ogi dvasingumą. Toks gražus, bet toks abstraktus ir nepamatuojamas žodis. Ar tu esi dvasingas žmogus? Nežinau, ar yra gyvenimas po mirties. O dvasingas žmogus mano, kad yra, kad mes turime sielą, kad galima būti stipriu, remiantis į tikėjimą. O gal visgi Jeste ir Thomas yra teisūs, sakydami, kad tai irgi svarbi išminties dalis (jie į savo klausimyną apie išmintį visgi įtraukė ir klausimus apie dvasingumą)?