2012 metų pasaulio laimingumo ataskaita teigia, kad žmogus bus laimingas, jeigu jis jaučia, kad yra pats savo gyvenimo šeimininkas (1). Tai yra vienas iš šešių laimės faktorių šioje ataskaitoje.
Šis jausmas nėra lengvai pasiekiamas. Daug dalykų mes nesirenkame. Tėvų, mokyklos, brolių, seserų, tautybės… Tik vėliau pradedame suprasti, kad visgi maži, vis labiau augantys pasirinkimai yra. Mes jau galime rinktis, kaip praleisime vakarą. Žinome, kad dabar vis lengviau renkamės profesiją. Taip pat renkamės ir savo antrąją pusę. Bet greičiausiai mes turbūt renkamės laimę. Kaip naują svarbų jaukų narkotiką. Anksčiau tai buvo paprasčiau – rinkomės bet ką, kas padėdavo išgyventi. Nes ligos, karai, badas – tai buvo didelis pavojus. Nuolatinis lydintis pavojus.
Daba renkamės laimę. Ir vėlgi, čia sunku pasakyti gerų patarimų. Nes kai pasiklausai žmonių, nesupranti, kodėl tokie skirtingi laimės receptai. O štai pasiklausykite keleto:
Štai vienas – užduoti klausimą KODĖL? Kaip Sokratas kartą yra sakęs, nesuprastas gyvenimas yra nevertas gyvenimo. Taip, gyvenime daug veiklos yra padaroma automatiškai. Bet kai tik gilėja supratimas, kodėl viskas taip vyksta, keičiasi ir jausmas. Daugiausia link laimės.
Vaistai padės tik pašalinti simptomus. Bet jie nepadarys mūsų laimingų. Mes galime net būti su liga, o greta gali būti laimė. Ji yra tos prasmės patvirtinimas, ką mes čia veikiame šiame gyvenime.
Ir štai kas įdomiausia – kiekvienas žmogus žino, kas jį padarys laimingu. Tik jis laukia momento, kada pajudėti link tos laimės. Labai daug pasiaiškinimų, kodėl ne šiandien. Bet gyvenimas yra per trumpas, kad lauktum.
Apibendrinus laimės jausmą galima sukurti su šiais trimis ingridientais: tai, ką mes darome, tai, ką mes mylime, tai, ko mes laukiame. Pasidėliokite, ar jie visi yra pas jus.
Pasidalinau su jumis keliomis mintimis, kurias išsakė Gordon Livingston knygoje “Too Soon Old, Too Late Smart” (2004).