Lietuvoje į kazino galima įeiti nuo 21 metų. Ten yra kortos, ruletė, lošimo automatai. Yra A kategorijos žaidimai, kur statymai neribojami, B kategorijos lošimuose yra riba, kiek galima statyti. Prasilošti galima ir A bei B kategorijose. Be šių reikalų dar yra sporto lažybos, gyvūnų varžybų lažybos, dar – totalizatorius (žirgų lenktynėms). Na dar mums gerai pažįstamas dalykas – loterija.
Ir visur gali išsivystyti priklausomybė. Azartas gali būti toks, kad net negalvoji, kad ištaškai pinigus, net gyvenimą, viskas eina skolon. Tik paskui supranti, kad azartas, tikėjimasis išlošti buvo toks stiprus… Tada jau prašai pačių kazino, kad neleistų lošti (Lietuvoje taip leidžiama formaliai sau uždrausti pateikti į lošimus nuo 2017 metų). Galima pateikti prašymą, galima eiti į konsultaciją. Žmonės, kurie pateikia prašymus, dažnai pamini, kad priklausomybė ir didelės azartiško lošimo bangos jau buvo pastebėtos paauglystėje. Jaunimas, labas, taigi, jau jūsų amžiuje yra dar viena pavojinga gyvenimo vieta – lošimai. Ir jie gali greitai pavirsti į priklausomybę nuo lošimų. Ypatingai lengvai jus gali suvilioti internetiniai lošimai. Viskas taip mirga, gražiai grafiškai pateikta. Ten taip paprasta atsidaryti sąskaitą, kurioje viliojimo tikslais Jums net įdeda pradinę sumą išbandymui.
Vaikystėje esu gavęs dovanų loterijos bilietų. Realiai tai jau yra azartinis lošimas. Lietuvoje vaikai gali nusipirkti bilietus, tik laimėtas sumas atsiimti gali vyresni nei 16 metų. Loterijoje yra tik vienas geras saugiklis – ten lošimas vyksta kartą per savaitę, retai – kartą per dieną. Tai yra tam tikras atvėsimo laikotarpis. Tada gali ir pagalvoti, kad gal per daug bilietų nusipirkai. Kazino to atvėsimo nėra. O tas azartas tokią hormonų dozę duoda… Norisi vėl ir vėl. O gal išloši šį kartą?
Priklausomybė ateina nepastebimai. Iš pradžių atrodo, kad čia tiesiog žaidimas. Negi pagalvosi, kad tai problema. Atrodo, tai tiesiog geras laisvalaikio būdas. Paskui pradedi pastebėti, kaip greitai eina laikas. Tik nepastebi, kad taip greitai. Niekaip negali sau nustatyti, kad tai yra paskutinis statymas. Net išėjus norisi greitai grįžti ir bandyti dar kartą. Atrodo, va dabar tas laimingasis kartas kaip tik bus dabar…. Viduje mintis kužda, kad nėra gerai, kad “užkibau”. Bet per tyli ta vidinė mintis. Kaip matai, yra tam tikri ženklai, kaip užsidegančios perspėjimo lemputės. Tik ar leidi sau pamatyti?
Kai prasiloši, ateina kartais net labai sunkios mintys. Labai sunku prisipažinti kitiems žmonėms, ką padarei su pinigais. O kartais net pradedi vogti, atrodo, kad papildomi lošimai iš vogtų pinigų bus geresni. O koks didelis pyktis gali kilti. Ir tada vėl – liūdesys. O jei dar tėvai kažką aiškina ar pradeda kontroliuoti – vėl gali būti didelis pyktis. Tau jau perspėjimo signalus gali siųsti draugė, draugai, klasiokai. Kaip lengva juos pasiųsti toli toli. Bet problema niekur nedingsta.
Kaip manai, mokėsi sustoti, ar gyvenimas sustabdys? Įdomu, kas bus stipresnis. Beje, stiprūs žmonės nebijo kalbėti atvirai, nebijo kreiptis pagalbos. (paieškok internete Tatjana Voromej, arba priklausomybių specialistų). Ačiū R. Adamonytei už straipsnį, ten gerų idėjų pasisėmiau, Raktas, 2022, rugpjūtis).