Pakalbėkime su jaunimu, ar mes gyvename pesimistų tautoje. Viskas yra blogai, o ateityje bus dar blogiau. Štai Jums pesimisto mąstymas. Ar tai yra apie mūsų šalies dažnai sutinkamą mąstymą? Gerai, užduokime klausimą kitaip, aiškiau. Ar po 50 metų mūsų šalyje bus gyventi blogiau? Aš atsakyčiau dabar, kad taip. Ir labiausiai mane neramina blogėjanti ekologinė situacija. O mes niekaip ne tik kad nieko reikšmingo nedarom, mes net susitarti negalime. Va tokią situaciją perduosime mūsų jaunajai kartai, kurią mokome. Bet grįžkime prie pesimizmo.
Štai pavyzdžiui Latvijoje 50 proc. gyventojų mano, kad po 50 metų bus blogiau. Pala, jeigu pažiūrėtume Lietuvą ar Latviją per paskutinius 30 metų, viskas tik gerėjo. O štai pas kaimynus išliko koks didelis pesimizmas. Ir atsakymas greičiausiai yra labai paprastas. Mes nelyginame, kaip buvo anksčiau, ir kaip yra dabar. Mes lyginame tarp to, kaip yra dabar, ir tarp to, ko dabar norėtųsi. Pesimizmą lemia ne atmintis ir logika, o lūkesčiai ir svajonės. Hmm.
Na gerai, o kaip yra pas mus su pesimizmu? Pasirodo, mes nesame didžiausi pesimistai. Ten yra Europoje įsitaisę graikai ir prancūzai. Keista, prancūzai yra linkę stiklinę matyti labiau pustuštę. Yra keliamos įvairios hipotezės dėl prancūzų pesimizmo, štai pasidalinsiu viena įdomia įžvalga – mokyklos. Prancūzijos švietimo sistemoje yra sukurta griežta vertinimo sistema, nemažai vaikų jaučiasi prasti, susipažinę su savo gebėjimų vertinimais. Nors aišku, tai negali būti vienintelė pesimizmo priežastis.
Dar įdomiau, kad pesimizmo pakanka ir pas vokiečius bei britus. O mes Lietuvoje, pasirodo, nesame jau tokie ir pesimistai (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo socialinio optimizmo tyrimų duomenimis), esame optimistų dešimtuke. Ten, tiesa, pirmose vietose yra Airija, Danija, Malta. Mes esame devinti. Aptarus tokias temas kaip asmeniniai ir šalies lūkesčiai, ar mūsų šalys keliauja tinkama kryptimi, tikėjimu Europos koncepcija, mes netikėtai tampame didesni optimistai. Nors gal taip apie save ir negalvojame. O ką tai reiškia? Materialiniai geri dalykai ir šalies turtingumas nebūtinai suteikia didesnio optimizmo. Ieškokime, ką dar turime be daiktų ir pinigų.