Kaip išgyventi savaitę, kai termometras rodo rekordus?

Mes gyvename istoriniu momentu. Meteorologai tai vadina „arktiniu įsiveržimu“, bet aš, stebėdamas pro kabineto langą, tai vadinu „Didžiąja pauze“. Gamta nuspaudė stabdžius.

Sausis jau ir taip buvo 6 laipsniais šaltesnis už normą, tačiau tai, kas artėja kitos savaitės pradžioje – naktimis iki –30 °C – yra reiškinis, kurio nematėme 14 metų. Tokiame šaltyje keičiasi fizika: garsai tampa aštresni, sniegas po batais nebegirgžda, o cypia, metalas limpa prie pirštų, o laikas, rodos, sulėtėja.

Toks speigas yra ne tik iššūkis infrastruktūrai, bet ir testas mūsų bendruomeniškumui. Tai laikas, kai „aš“ tampa mažiau svarbus už „mes“. Nes vienas lauke – ne tik ne karys, bet ir greitai sušalęs žmogus.

Dalinuosi keliais patarimais mokyklos bendruomenei – nuo vairuojančių mokytojų iki madas demonstruojančių paauglių.

🚗 Vairuotojams (tėvams ir mokytojams)

Prieš rūpindamiesi pasaulio gelbėjimu, turime užkurti automobilį.

1. Akumuliatoriaus „žadintuvas“. Prieš sukdami raktelį, 10–15 sekundžių įjunkite ilgąsias šviesas. Tai sužadina chemines reakcijas akumuliatoriuje ir padidina šansą užvesti variklį.
2. Kuro bakas – pilnas. Laikykite bent pusę bako kuro. Esant dideliam šalčiui, tuščiame bake kondensuojasi drėgmė, kuri gali užšaldyti kuro sistemą.
3. Durų „švelnumas“. Jei durys prišalo, neplėškite jėga (liksite su rankena rankoje). Spustelėkite duris į vidų (kad sutraiškytumėte ledą tarp gumų) ir tik tada bandykite atidaryti.
4. Saugumo krepšelis. Bagažinėje privalo būti: pledas, kastuvas ir tempimo lynas. Jei užklimpsite ar neužsivesite užmiestyje, pledas gali išgelbėti sveikatą, kol atvyks pagalba.

🎒 Mokiniams (ir juos išleidžiantiems tėvams)

Speigo atmintinė: kaip nesušalti į ragą?

Mes žinome, kad paaugliai nori atrodyti stilingai. Bet –30 °C temperatūroje stilingiausias žmogus yra tas, kuris nedreba.

1. Svogūno principas (ne storas, o daug) Mitas, kad viena stora pūkinė striukė išgelbės pasaulį. Geriausia šiluma slepiasi tarpuose tarp drabužių. Rengkitės „sluoksniais“: marškinėliai, džemperis, striukė. Oro tarpai veikia kaip termosas.

2. Telefonas „arčiau širdies“ Ličio jonų baterijos nekenčia šalčio. Prie –20 °C telefonas išorinėje kišenėje išsikraus per 10 minučių. Laikykite jį vidinėje kišenėje, arčiau kūno šilumos. Juk nenorite likti be ryšio, kai autobusas vėluos?

3. Achilo kulnas (tiesiogine prasme) „Nuogos kulkšnys“ prie –25 °C yra ne mada, o tiesioginis bilietas pas traumatologą. Sausgyslės tokiame šaltyje pažeidžiamos akimirksniu. Paslėpkite odą. Jei labai reikia tos mados – ilgas kojines nusimaukite mokykloje, bet lauke oda turi būti uždengta.

4. Pingvino strategija (stotelėje) Jei autobusas vėluoja, stovėti vietoje ir naršyti telefoną yra blogiausia idėja. Judėkite. Trypkite. Spyruokliuokite. Būkite kaip pingvinai – jie juda, kad išgyventų.

5. Balta nosis – raudonas signalas Taisyklė: stebėkite draugą. Jei matote, kad draugo skruoste ar ant nosies atsirado neįprastai balta dėmė – sakykite iškart! Tai pirmas nušalimo požymis. Jokiu būdu netrinkite sniegu (tai pažeis odą), tiesiog uždenkite šiltu delnu ar šaliku.

6. Kvėpavimas „per filtrą“ Gilus įkvėpimas per burną tokiame šaltyje gali pakenkti gerklei ir plaučiams. Kvėpuokite per nosį – ji sušildo orą. Jei bėgate ir dūstate – kvėpuokite tik per šaliką.

7. Kuras vidiniam pečiui Išeiti į speigą be pusryčių – tas pats, kas bandyti užkurti automobilį tuščiu baku. Šilta arbata ar košė ryte veikia kaip vidinis radiatorius.

🏫 Mokytojams (Klasėje)

• Vėdinimas. Vėdinkite klases trumpai, bet intensyviai (atidarykite langus plačiai 2–3 minutėms), o ne laikykite „mikroventiliaciją“ visą pamoką. Taip oras pasikeis, bet sienos nespės atšalti.
• Empatija vėluojantiems. Jei mokinys pavėlavo, nes neužsikūrė tėvų mašina ar vėlavo autobusas – pasitikime jį su arbata, o ne pastaba.

Saugokime šilumą – ir kūnuose, ir santykiuose.